COVID-19 atsitraukia iš Klaipėdos apskrities. Ar ilgam?

Situacija – raminanti

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento vadovo Raimundo Grigaliūno, situacija uostamiestyje rugsėjį ir spalį bent dėl COVID-19 nėra įtempta.

„Sakyčiau, kad yra gana ramu. Jeigu lyginsime vien COVID-19 rezultatus, pakilimą Klaipėdoje ir Klaipėdos apskrityje turėjome 37-ąją savaitę (rugsėjo 11–17 d.). Po to po truputį sergančiųjų skaičius mažėjo. Jeigu žiūrėsime 41-ąją savaitę (spalio 9–15 d.) irgi buvo mažėjimas. Tad nuo 37-os savaitės – po 10, 15, 20 atvejų mažėjo. Kiek tai yra realu? Sunku spręsti. Vieni gal nesikreipia, kiti gal nesitestuoja“, – svarstė pašnekovas.

NVSC Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rima Šimkuvienė nurodė, kad 41-ąją savaitę COVID-19 ligos atvejų Klaipėdos apskrityje (109 atvejai) ir mieste (40 atvejų) registruota mažiau, lyginant su 40-ąja savaite (apskrityje – 143 atvejai, mieste – 59 atvejai).

„Tad sergamumas šia liga Klaipėdos apskrityje stabilus ir nedidėja“, – ramino R. Šimkuvienė.

Gydosi ir ligoninėje

Rugsėjo viduryje išaugusį susirgimų skaičių veikiausiai lėmė oro sąlygos.

„Tuomet rytais ir vakarais būdavo vėsoka, dienomis – karšta. Gal oro pokyčiai irgi lėmė. Dabar žmonės gal labiau pradėjo saugotis“, – sakė R. Grigaliūnas.

Nors susirgimų skaičiai nedideli, vis dėlto yra klaipėdiečių, kurie būtent dėl COVID-19 šiuo metu yra gydomi Infekcinių ligų klinikoje.

„Šiuo metu Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Infekcinių ligų klinikoje gydomi trys COVID-19 sergantys pacientai, kurių amžius – daugiau nei 80 metų. Pacientų būklės yra vidutinio sunkumo, jie serga gretutinėmis ligomis. KUL praėjusiais metais rugsėjo ir spalio mėnesiais koronavirusu sergančių pacientų buvo gydoma apie 20. Jų būklė daugiausia taip pat buvo vidutinio sunkumo, tad atvejų sudėtingumas buvo panašus, kaip ir šiais metais sergančiųjų“, – pažymėjo KUL Infekcinių ligų klinikos vadovė Jolanta Česienė.

Raimundas Grigaliūnas / Vytauto Petriko nuotr.

Pamokos vyksta įprastai

Klaipėdos ugdymo įstaigose susirgimų nei COVID-19, nei gripu nefiksuojama.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė informavo, kad nė viena įstaiga pamokų nuotoliniu būdu neorganizuoja.

„Klaipėdoje nėra fiksuojamas aukštas sergamumas gripu ar COVID-19 susirgimais, todėl ir ugdymo įstaigose nėra oficialiai fiksuojamas mokinių sergamumas. Nėra renkami duomenys apie tai, koks procentas mokinių serga gripu, COVID-19 ar kitomis kvėpavimo takų infekcijomis. Pamokos vyksta įprastai, dėl susirgimų nė viena ugdymo įstaiga neorganizuoja pamokų nuotoliniu būdu“, – atskleidė pašnekovė.

Pasak jos, sergamumo užkrečiamosiomis ligomis didėjimas dažniausiai pastebimas šaltuoju laikotarpiu, kai žmonių imunitetas tampa mažiau atsparus.

„Užkrečiamosios ligos lengvai plinta oro lašeliniu būdu grupėse, didelėse žmonių susibūrimo vietose ar slaugant sergančiuosius“, – priminė J. Grubliauskienė.

Grįžta meningokokas?

Nepaisant to, kad COVID-19 nebe toks grėsmingas, pastarosiomis savaitėmis išaugo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) susirgimų skaičius.

„Jeigu žiūrėsime suminį rodiklį, kuriame yra sergamumas gripu, COVID-19 ir ŪVKTI, augimas yra apie 10 proc. Tai daugiausia duoda ŪVKTI. Jų susirgimo atvejų buvo truputį sumažėję 40-ąją savaitę, o nuo praėjusios savaitės – vėl nedidelis padidėjimas. Klaipėdos mieste išaugo apie 300 atvejų, Klaipėdos rajone – apie 100 atvejų“, – pastebėjo R. Grigaliūnas.

ŪVKTI daugiausia serga vaikai. Tačiau ne vien ŪVKTI grėsmingos. Nors ir nedaug, bet užfiksuota susirgimų ir kitomis ligomis, pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą užfiksuoti keli susirgimo meningokoku atvejai.

Kiekvienas turime saugoti save ir kitus.

„Be COVID-19 ligos Klaipėdos apskrityje rudens mėnesiais registruojamas padidėjimas ir kitų susirgimų, plintančių oro lašeliniu keliu. Tai ŪVKTI, vėjaraupiai, šiemet pirmą kartą registruoti ir du susirgimai meningokokine infekcija. Šių ligų didesniam plitimui ir sergamumui didelę reikšmę turi atvėsę orai, taip pat ir į ugdymo įstaigas po vasaros atostogų sugrįžę vaikai“, – sakė NVSC Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja R. Šimkuvienė.

Ji taip pat priminė, kad dėl didesnio gyventojų lankymosi miškuose vasaros sezonu ir erkių aktyvumo šiltuoju laikotarpiu, padidėjo susirgimų erkių platinamomis ligomis (Laimo liga ir erkiniu encefalitu) skaičius.

NVSC statistikos duomenimis, nuo rugsėjo Klaipėdoje užregistruotos 27 erkių platinamos ligos, praėjusiais metais tuo pačiu laiku užregistruoti tik keturi susirgimai šiomis ligomis.

Mieste skleidė gandus

Dar rugsėjį buvo pasklidusios kalbos apie tai, kad veikiausiai spalį arba lapkritį bus karantinas.

NVSC specialistai nurodė, kad bent kol kas, atsižvelgiant į susirgimų skaičius ir kitus duomenis, karantino nenumatoma.

„NVSC nuolat seka bendrą sergamumo gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI situaciją. Nerimo ženklų kol kas nematyti“, – sakė R. Šimkuvienė.

R. Grigaliūnas dar kartą priminė, ką reikia daryti, norint išvengti susirgimų – skiepytis, plauti rankas, vėdinti patalpas, dėvėti medicininę kaukę, pajutus susirgimo simptomus kreiptis į gydytoją.

„Kiekvienas turime saugoti save ir kitus. Tikrai niekas nestovės ir nešauks visiems dėvėti tą, daryti tą. Manau, kad jau buvo pakankamai nemažas laiko tarpas – ir karantinas, ir ekstremali situacija, kai tikrai buvo kalama kiekvieną dieną į galvą visos tos taisyklės“, – kalbėjo NVSC Klaipėdos departamento direktorius.

Jis taip pat pažymėjo, kad medicininę kaukę dėvėti rekomenduojama ne tik sergant COVID-19, bet ir kitomis lašeliniu būdu plintančiomis ligomis.

Nuo gripo skiepijasi intensyviai

Nors šiuo metu situacija rami, sunku pasakyti, ar ji nepasikeis bėgant mėnesiams. Tai priklauso ne tik nuo žmonių sąmoningumo, bet ir nuo paties viruso, kuris nuolatos kinta.

„Virusas turi savybę mutuoti ir atsirasti kitos formos, bet kol kas panikuoti nereikia. Kitas dalykas – labai svarbu prisiminti auksines taisykles, kurių reikia laikytis. Dabar žmonės gana intensyviai skiepijasi nuo gripo. Be to, vienu kartu galima pasiskiepyti ir nuo gripo, ir nuo COVID-19. Vakcinos asmens sveikatos priežiūros turi, tik reikia išdrįsti kreiptis“, – nurodė R. Grigaliūnas.

NVSC duomenimis, per 2023–2024 m. gripo sezoną, per šių metų rugsėjį, Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) gripo vakcina paskiepijo 1 609 gyventojus. Mokama gripo vakcina – 754 gyventojus.

Nemokama, rizikos grupėms skirta, valstybės lėšomis įsigyta vakcina paskiepyti 855 rizikos grupėms priklausantys gyventojai.

Klaipėdos rajone ASPĮ vakcina buvo paskiepyti 395 asmenys. Mokama gripo vakcina – 44 gyventojai, o nemokama vakcina – 351 gyventojas.