Centrinis šildymas namuose – prievarta?

Kol kas ir patys politikai kritikuoja šį užmojį, tačiau tai dar nereiškia, jog šių siekių bus galutinai atsisakyta.

Kyla klausimas, kuo gali baigtis priverstinis gyventojų būstų prijungimas prie centrinio šildymo?

Už

Sigitas Karbauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius:

– Aš supratau, kad gyvenamųjų būstų prijungimas prie centralizuotų tinklų vyktų tik ten, kur tai įmanoma padaryti. Jei nėra centrinio šildymo, niekas nedraus žmogui šildytis. Bet tik po dešimtmečio esą tokia tvarka būtų. Prabilta ir apie subsidijavimą. Gal net kompensuotų naujo katilo įsigijimo išlaidas? Aišku, kad dar per anksti svarstyti, kokia ta tvarka iš tiesų gims. Kol kas į pirminius politikų pamąstymus mes nereaguojame. Aš pats tikiu specialistais ir manau, jog kalbėti apie oro užterštumą reikia. Esama sistema pasitikiu, tad viliuosi, jog Aplinkos ministerija išgrynins oro užterštumo mažinimo idėją. Donaldas Trumpas sako, jog iš viso jokios grėsmės pasauliui dėl klimato kaitos nėra. Bet aš lietuviais labiau pasitikiu. Galinga valstybė štai kokią nuomonę turi. Aš manyčiau, jog priemonių reikia imtis. Tik klausimas – kokių? Specialistai turi labai gerai aptarti šio plano turinį ir paremti sprendimą tyrimais. Turėtų būti apskaičiuotos ir išlaidos, kiek visa tai kainuos. Kompensacijų sistema Lietuvoje veikia – pajamų neturintiems kompensuojamos šildymo išlaidos, gyventojams valstybė skiria paramą namų renovacijai. Ir čia gal būtų panaši schema. Aš pasitikiu, kad nesąmonės valdžia nepriims. Per sezoną savivaldybė sulaukia ne vieno skundo dėl to, jog neaišku, ką gyventojai meta į savo krosnis.

Prieš

Naglis Puteikis, Seimo narys:

– Ne nuo to galo pradeda. Lietuvoje pagrindinės gyventojų mirštamumo priežastys, be maitinimosi, netinkamų įpročių, yra kraujagyslių ligos. O jas gali sukelti kietosios dalelės ore, kuriuo visi mes kvėpuojame. Oro tarša susideda iš trijų dedamųjų, o pirmoje vietoje yra dyzelinu varomų variklių išmetamų dalelių koncentracija ore. Pirma reikia uždrausti per miestus važinėti didiesiems vilkikams. Antroje vietoje yra dulkės. O taip nutinka dėl to, kad nelaistomos miestų gatvės. Tik trečioje vietoje yra kietasis kuras ir gyventojų krosnys. Valstybė turėtų kita tvarka imtis mažinti užterštumą. Pirmiausia vertėtų pasirūpinti didžiųjų vilkikų išmetamais teršalais. Klaipėdiečiai turi dar ir uostą su atvira tarša. Pirmiausia valstybė turi sugalvoti ir turėti kompensacijos mechanizmą, tada ateiti pas žmogų ir sakyti: "Prašau, imk pinigus, statyk naują ir mesk anglis į šoną." Pasaulyje tokias modernizacijas valstybės remia. Vaikšto kompanijų atstovai ir siūlo įsigyti modernias technologijas, pabrėždami, kad dalį išlaidų kompensuoja valstybė. Tada aš suprasčiau tokią tvarką. Arba, pavyzdžiui, Vokietija, kur kas antrame name – po saulės bateriją ant stogo. Juk didžioji dali išlaidų kompensuojama valstybės. Vokiečiui net į galvą neateitų malkomis šildytis. Būtų tokia tvarka, žmonės patys veržtųsi ir dar eilėse stovėtų, kad tik naują šildymo katilą gautų.