„Brexit“ atneš pokyčių ir į Baltijos laivybą

Kitų metų pradžioje įvyksiantis realus Didžiosios Britanijos santykių nutraukimas su Europos Sąjunga atneša nemažų pokyčių jūrų keltų laivyboje.

Į Airiją plaukios „lietuviškas“ keltas

Danijos DFDS kompanija jau paskelbė, kad nuo kitų metų sausio 2 d. atidarys naują keltų liniją tarp Prancūzijos ir Airijos. Iš Diunkerko į Roslerą plaukios trys nauji keltai - „Visby“, „Kerry“ ir „Optima Seaways“. Šie laivai naujoje linijoje jau bus pasirengę plaukti iš karto po Kalėdų.

Tuo pat metu DFDS stengsis išlaikyti ir visas jūrų keltų linijas į Didžiąją Britaniją.

Jūrų kelto „Optima Seaways“ perkėlimas į naują Prancūzijos ir Airijos liniją tiesiogiai paliečia ir Klaipėdos uostą. „Optima Seaways“ kursavo Baltijos jūroje tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno uosto.

186 m ilgio jūrų keltas „Optima Seaways“ yra registruotas Lietuvoje ir plaukioja su mūsų šalies vėliava. Laive dirba lietuviška įgula.

DFDS Baltijos jūros regiono vadovas Andersas Refsgaardas teigė, kad „Optima Seaways“ į Prancūzijos ir Airijos liniją bus perkelta kartu su įgula. Laive išliks ir lietuviška laivo įgula.

Vertinimas: britų spaudoje akcentuojama, kad ES šalių žvejyba jų vandenyse esanti pernelyg intensyvi. / Theguardian.com nuotr.

Tikimasi, kad „Optima Seaways“ perkėlimas į Šiaurės jūros regioną ilgai neužsitęs. Planuojama, kad sausio pabaigoje jis vėl turėtų grįžti į savo įprastinį maršrutą tarp Klaipėdos ir Karlshamno. Kol nebus „Optima Seaways“, linijoje iš Klaipėdos į Karlshamną ją pakeis iš Paldiskio–Kapelskaro linijos permesta „Patria Seaways“. Šis laivas taip pat plaukioja su Lietuvos vėliava.

Linijos didina pajėgumą

DFDS bandymas kurti naują liniją tarp Prancūzijos ir Airijos yra išskirtinai dėl Jungtinės Karalystės galimo pasitraukimo be jokios sutarties iš ES.

Per sausio mėnesį, tikimasi, susidėlios sistema ir paaiškės, kaip kroviniai iš ES šalių pasieks Didžiąją Britaniją. Gali būti ir taip, kad, nuo kitų metų pradėjus veikti muitų sistemoms, kroviniai uostuose strigs. Todėl ir kuriamos naujos linijos į Airiją. Čia be jokių trikdžių iškrauti kroviniai per sieną keliaus į Didžiąją Britaniją jau sausumos transportu.

Manyta, kad DFDS pavyzdžiu atidaryti naujus maršrutus iš Prancūzijos į Airiją paseks ir kitos laivybos kompanijos. Keltų linijas tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos turinti „Stena Line“ prabilo, jog viliasi, kad pirmenybė bus teikiama „sklandžiai prekybai, o ne muitų formalumams ir žemės ūkio produktų tikrinimui pasienyje“.

Paskirtis: planuota, kad Jungtinės Karalystės pakrantes papildomai saugos du „River“ klasė patruliniai laivai. / DFDS-news.com nuotr.

„Stena Line“ jau iki šiol turėjo liniją iš Prancūzijos Cherbore uosto į Airijos Roslerą. Ji paskelbė, kad nuo kitų metų sausio 4 d. įveda naują keltą ir padvigubins savaitinių reisų skaičių nuo 3 iki 6 per savaitę.

Apie papildomus reisus prabilo ir Jungtinės Karalystės jūrų keltų kompanija „Britanie Ferries“. Ji turėjo reisus iš Šiaurės Ispanijos Bilbao uosto į Airijos Roslerą.

Stiprina pakrančių apsaugą

Jungtinė Karalystė (JK) skelbė, kad britų teritoriniuose vandenyse po Naujųjų metų papildomai patruliuos du „River“ klasės 90 m ilgio kariniai laivai. Jie aprūpinti pažangia, iki 5 500 jūrmylių stebėjimo įranga ir patrankomis.

Karo laivai turėjo saugoti iki 170 jūrmylių (apie 268 km) nuo kranto besitęsiančius JK vandenis nuo Europos Sąjungos (ES) žvejų. Tokia apsauga būtų buvusi, jei JK ir ES nebūtų sutarusios dėl ES žvejų žvejybos Jungtinės Karalystės vandenyse. Britai nenori, kad, jiems išstojus iš ES, kitų šalių žvejai žvejotų jų vandenyse.

Naujovė: „Optima Seaways“ Klaipėdos uostą keičia į Diunkerko–Roslero liniją. / DFDS-news.com nuotr.

Abi pusės susitarė dėl 5,5 metų pereinamojo laikotarpio žuvininkystei. Dėl žvejybos nutraukimo Jungtinės Karalystės vandenyse bene labiausiai nukentėtų Danijos žuvininkystė. Apie 30 proc. Danijos žvejų (apie tūkstantis žmonių)  žvejoja Jungtinės Karalystės vandenyse. Žvejybos nutraukimas tiesiogiai būtų turėjęs įtakos penkiems Danijos Jutlandijos uostams – Tiuborionui, Hanstholmui, Vide Sandei, Skagenui ir Hirtshalsui, kur ir yra Šiaurės jūros ir įvairių žvejybos zonų prie Didžiosios Britanijos krantų, žvejybos ir žuvų perdirbimo bazės.

Didžiosios Britanijos vandenyse žvejojo ir nemažai žvejų iš Prancūzijos, Airijos, taip pat Nyderlandų, Belgijos. Britai skelbė, kad dabar savo vandenyse jie gaudo iki pusės žuvų kiekio, likusią dalį – kitos ES šalys. Per 5,5 metų britų dalis padidės iki dviejų trečdalių. JK skelbia, kad vykdys kelių milijardų svarų sterlingų programą, kad modernizuotų laivyną ir žuvies apdorojimo įrangą.


Šiame straipsnyje: Brexituostaslaivaipokyčiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Dėl skiepijimosi uostamiestyje – mįslės
    Dėl skiepijimosi uostamiestyje – mįslės

    Uostamiestyje vakcinuota daugiau nei penktadalis klaipėdiečių, tačiau kai kurios gyventojų grupės skiepytis neskuba. Pavyzdžiui, rusakalbių gimnazijų abiturientai. Čia paskiepytų moksleivių 10 kartų mažiau nei lietuviškose mokyklose. ...

    9
  • KKKC – naujas vadovas
    KKKC – naujas vadovas

    KKKC vadovo konkursą laimėjo buvęs Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktorius L. Andrikis. ...

    6
  • Įgyvendindama griežtesnius aplinkosaugos reikalavimus KLASCO prisidės prie švaresnio Vitės kvartalo
    Įgyvendindama griežtesnius aplinkosaugos reikalavimus KLASCO prisidės prie švaresnio Vitės kvartalo

    Bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) laikydamasi gegužės 1 d. įsigaliojusių naujų Aplinkosaugos įstatymų nuostatų, pagal kurias pramonės ir uosto krovos bendrovėms taikomi griežtesni reikalavimai, aktyviai prisideda prie š...

    1
  • Pajūryje statomo aplinkos ministro namo tyrimo atsakymų dar reikia palaukti
    Pajūryje statomo aplinkos ministro namo tyrimo atsakymų dar reikia palaukti

    Praėjus mėnesiui po nelaimės pajūryje statomame aplinkos ministro Simono Gentvilo name, darbo inspekcijos specialistai vis dar negali pasakyti, ar nugriuvusių laiptų sužeistas vyras statybvietėje tuo metu atsirado atsitiktinai, ar neteisėtai dirbo. ...

    12
  • Galerija Klaipėdoje tapo bevardė
    Galerija Klaipėdoje tapo bevardė

    Pasaulinio garso dailininko Prano Domšaičio vardo galerija uostamiestyje nuo šiol bus vadinama Klaipėdos dailės muziejumi. Taip nusprendė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, kuriam priklauso šis filialas, vadovybė. Tačiau, klaip...

    2
  • Klaipėdoje atidaromas naujas vakcinavimo centras
    Klaipėdoje atidaromas naujas vakcinavimo centras

    Klaipėdoje trečiadienį, gegužės 12 d., atidaromas naujas vakcinavimo centras. Jis įkurtas LCC tarptautiniame universitete Kretingos g. 36. Nuo šiol naujajame vakcinavimo centre bus skiepijama didžioji dalis klaipėdiečių – čia įrengta 2...

    5
  • Kurortai laukia vasaros: kokios naujovės pasitiks poilsiautojus?
    Kurortai laukia vasaros: kokios naujovės pasitiks poilsiautojus?

    Kurortai laukia vasaros ir pasakoja apie naujoves. Klaipėda visiems atveria naują paplūdimį, o Neringa – antrą nudistų zoną. Tad šią vasarą nuogaliams prie jūros bus net penki paplūdimių ruožai. ...

    1
  • V. Grubliauskas: kiekviena vakcina turi surasti savo petį
    V. Grubliauskas: kiekviena vakcina turi surasti savo petį

    Daugiau dalyvių šventėse, klientų aptarnavimas uždarose patalpose – tokias laisves įteisintų Galimybių pasas. Pasiskiepijusiems, persirgusiems ar pasitikrinusiems nuo COVID-19 žmonėms jis įsigalios jau po poros savaičių. Tačiau Klaip...

    16
  • „Metų klaipėdietės“ kulminacija <span style=color:red;>(vaizdo įrašas)</span>
    „Metų klaipėdietės“ kulminacija (vaizdo įrašas)

    2021-ųjų „Metų klaipėdietės“ konkurso finalinį vakarą galėjo stebėti kiekvienas norintis. Pandemija pakoregavo žmonių gyvenimus, bet ne visi pokyčiai – blogi. Kai kurie jų suteikė daugiau galimybių. Pavyzdžiui, pabūti ten, ku...

    3
  • Metų klaipėdietė – M. Tarachovskaja
    Metų klaipėdietė – M. Tarachovskaja

    19-ąja Metų klaipėdiete dienraščio „Klaipėda“ skaitytojų valia tapo pjeses rašanti ir pati jose vaidinanti M.Gorkio progimnazijos matematikos mokytoja Maja Tarachovskaja. Jai ir kitoms penkioms konkurso finalininkėms padėkota ...

    26
Daugiau straipsnių