Bendruomenės liko be pinigų

Pinigus vietos bendruomenėms skirstanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Klaipėdai šiemet nebuvo dosni. Finansavimą gavo tik Girulių bendruomenė.

Metų pradžioje pasikeitusi vietos bendruomenių finansavimo tvarka sukėlė pasipiktinimų bangą. Klaipėdos seniūnaičiai mero vardu kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, reikalaudami peržiūrėti naują, jų žodžiais, per daug skubotai priimtą modelį. Vis dėlto prašymas nebuvo išgirstas.

Neseniai paaiškėjo šiųmečiai bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų konkurso rezultatai. Finansavimą gavo 362 Lietuvos bendruomenės. Atmestos 302 paraiškos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš uostamiesčio sulaukė 9 paraiškų, tačiau tik Girulių bendruomenei pavyko gauti beveik 8,5 tūkst. eurų.

Pagal naują pinigų skirstymo modelį teikti projektus gali tik užregistruotos bendruomenės, vykdančios savo veiklą ne mažiau nei vienus metus. Taip pat jos privalo turėti buhalterį ar būti sudariusios sutartį su buhalterines paslaugas teikiančia įmone.

Sulupės seniūnaitijos seniūnaičio, Pajūrio vietos bendruomenės tarybos pirmininko Sauliaus Liekio žodžiais, bloga nuojauta pasitvirtino – šįsyk Klaipėda gavo apskritą nulį bendruomeniškumui skatinti.

"Anksčiau vietos bendruomenės tarybos paskirstydavo 300 paraiškų, vien Pajūrio vietos bendruomenės taryba jų gaudavo apie 50. Per tuos ketverius metus buvo nemažai nuveikta, atsižvelgta į pačių gyventojų prašymus ir iniciatyvą, atsirasdavo naujų žaidimo ir sporto įrenginių, suoliukų. Dabar teks savivaldybei pervertinti savo prioritetus ir kažkokią dalį turimų lėšų skirti bendruomenių iniciatyvoms, aikštelėms ir panašiai", – kalbėjo pašnekovas.

Anksčiau ketverius metus visos Klaipėdoje esančios vietos bendruomenės kasmet gaudavo apie pusę milijono litų.

Šįmet finansavimo nesulaukė nei Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugija, nei regbio klubas "Klaipėdos kovas", rengęs nemokamas vasaros stovyklas vaikams.

S.Liekio žodžiais, bendruomenėms teks bandyti laimę kitąmet.

"Kiek teko analizuoti, finansavimas suteiktas daugiau kaimuose esančioms bendruomenėms, vykdančioms vadinamuosius minkštuosius projektus", – pažymėjo pašnekovas.

Anot jo, esminis finansavimo pakeitimas atėmė galimybes tiek vietos bendruomenių taryboms, tiek seniūnaičiams, geriausiai žinantiems savo bendruomenių poreikius, spręsti, kaip efektyviai panaudoti lėšas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kodel tokia padetis

kodel tokia padetis portretas
Kodel Kaune i bendruomenes Meras ziuri pro rizinius akinius, juk bendruomeniu veikla kuria bendra produkta,pasirupina zmonemis,buria, kuria,vienija nutolusius kaimynus,rengia sventes, dalyvauja edukologinese programoje, Pirmininkai dirba be atlygio, žmones norintys dirbti is prigimties, is pasaukimo, buve visa laika aktuvūs, ir toliau norintys buti aktyviais. Prie Mero KUpcinsko bendruomenės buvo gerbiamos,o dabar naujas Meras i jas ziuri kaip i priesa,kuris kazka jam nori pakenkti. Negi Meras deklaraves dirba miestieciams,negali pasirupinti kad bendruomenių centrai turetu patalpas, vystytu veikla, ir butu zinomi .

Įdomu

Įdomu portretas
O kokiam tikslui gavo Girulių bendruomenė tuos 8,5 tūkst.eurų?

benderis

benderis portretas
Kam joms pinigai, jeigu fantazijos neturi...
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių