Be Klaipėdos uosto „Belaruskalij“ stringa

Alternatyvos Klaipėdai nėra

Būdavo įprasta, kad žiemą ir pavasarį baltarusiškų trąšų srautas per Lietuvą į Klaipėdos uostą būdavo pats didžiausias. Nuo 2022 m. vasario pradžios – visiška tyla – dėl JAV sankcijų baltarusiškos kalio trąšos nebekeliauja per Lietuvą.

Baltarusija taip ir nerado alternatyvaus kelio, kuo pakeisti daugelį metų per Klaipėdos uostą gerai veikusį trąšų eksporto koridorių. Baltarusijos problemą dėl kalio trąšų gabenimo paaštrino ir jos pagalba Rusijai, kuri įsiveržė į Ukrainą.

Apie "Belaruskalij" problemas ir kalio trąšų eksporto akligatvius prabilo pačios Baltarusijos kalio trąšų eksporto specialistai. Jų nupiešta situacija buvo pristatyta Vokietijos leidinyje "Deutsche Welle" (DW).

Pripažinta, kad šiomis sąlygomis, kai sankcijos Baltarusijai dar griežtėja, o Rusija įklimpo į karą Ukrainoje, "Belaruskalij" beveik neturi jokių alternatyvų ir logistinių maršrutų, kaip pirkėjams, kurių pasaulyje yra labai daug, pristatyti kalio trąšas.

Baltarusija, per Klaipėdos uostą eksportuodama 10–12 mln. tonų kalio trąšų, gaudavo apie 2,5 mlrd. JAV dolerių. Smarkiai pakilus kalio trąšų kainoms, šiemet ta suma galėjo siekti ir 3,5 mlrd. JAV dolerių.

Baltarusija taip ir nerado alternatyvaus kelio, kuo pakeisti daugelį metų per Klaipėdos uostą gerai veikusį trąšų eksporto koridorių.

Stipriai pristabdė veiklą

DW nupiešė tokį vaizdą Baltarusijoje dėl "Belaruskalij" trąšų.

Kompanijos sandėliai 120 proc. pilni kalio trąšų. Baltarusija jas naudoja tik vidaus rinkoje, dalis siunčiama į Rusiją, nors ši pati turi panašių trąšų gigantę "Uralkalij".

Baltarusijoje buvo bandoma plėsti kalio trąšų pardavėjų ratą, stengiantis išvengti įvestų JAV sankcijų. Tai kokio nors apčiuopiamo rezultato nedavė.

"Belaruskalij" trąšų gamykloje dirba apie 15 tūkst. darbuotojų. Nutraukus baltarusiškų trąšų eksportą per Klaipėdos uostą, dalyje cechų buvo paskelbtas remontas, o darbuotojams dviem trečdaliais sumažinti atlyginimai, dalis išleisti atostogų.

Šiuo metu "Belaruskalij" dirba tik ketvirtadaliu pajėgumo. Pasigirsta siūlymų kalio trąšų kasimą visiškai sustabdyti.

Kalio trąšų gamyba Baltarusijoje tapo paslaptimi. Šioje šalyje užslaptinta visa informacija ir dėl eksporto. Todėl niekas negali pasakyti, kiek Baltarusija per Rusiją planuoja pristatyti kalio trąšų savo klientams Kinijoje.

Vagonai įstrigo Ukrainoje

Kai vasario pradžioje nutrūko kalio trąšų eksportas per Klaipėdos uostą, Baltarusijoje buvo tikimasi, kad pavyks rasti sprendimus. Net buvo svarstymų gabenti trąšas per Rumunijos uostus, kalbėta ir apie Latvijos uostus. Eksportui bandyta pasinaudoti ir Ukrainos geležinkeliais, uostais.

Viską pakeitė Rusijos invazija į Ukrainą ir Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos nuolankumas agresoriui. Yra duomenų, kad į Ukrainą pakliuvusi dalis baltarusių trąšų buvo sulaikyta, o kovo 29 d. netgi konfiskuota kartu su "Belaruskalij" vagonais. Ukrainoje įstrigo apie 2 tūkst. "Belaruskalij" vagonų. Tai taip pat apsunkino "Belaruskalij" situaciją. Baltarusija susidurtų ir su vagonų trūkumu, nes jų gamyba dėl karo ir sankcijų Rusijoje yra sustabdyta.

Prasidėjus karui Ukrainoje, ES šalys kategoriškai atsisakė priimti ir krauti baltarusių trąšas. "Belaruskalij" įvertino, kad gabenti jas į Rusijos Leningrado srities uostus yra per brangu. Be to, šiuose uostuose nėra pakankamo trąšų krovos pajėgumo. Ten veikia pačios Rusijos trąšų eksportuotoja "Uralkalij", kuri anksčiau krovė per Latvijos uostus, bet juos paliko dėl sankcijų.

Abejotina trąšų logistika

Baltarusijai įsirengti savo trąšų terminalus Primorske, kaip siūlė Rusija, užtruktų mažiausiai dvejus metus. Neseniai pasigirdo Baltarusijos valdžios teiginių, kad jie savo šalies uostą statys pačiame Sankt Peterburge.

O kol kas dalį kalio trąšų Baltarusija planuoja Rusijos geležinkeliais apie 1 800 km gabenti į Astrachanės uostą, kur jos būtų plukdomos per Kaspijos jūrą, o po to vežamos į Indiją. Taip Baltarusija siekia išsaugoti savo klientus Indijoje. Kitas Baltarusijos trąšų klientas – Kinija. Jai trąšas planuojama gabenti per visą Rusiją geležinkeliais.

Tiek Astrachanės variantas, tiek geležinkeliais į Kiniją yra labai brangu ir nepatikima. Į Indiją trąšos keliautų per Iraną, Afganistaną, Pakistaną. Nuo Astrahanės iki Teherano per Kaspijos jūrą yra apie 1 500 km, o nuo Teherano iki Mumbajaus Indijoje – apie 5 000 km logistikai nepalankių teritorijų.

Tuo paaiškinamas tas faktas, kad, vasarį planavę pasirašyti su Baltarusija ilgalaikes sutartis, jos klientai iš Indijos ir Kinijos delsia, nes supranta, kad tiekimo maršrutai yra abejotini.

Buvę Baltarusijos trąšų pirkėjai Indijoje ir Brazilijoje derasi arba jau sutarė sudaryti kontraktus su Kanada. Jie pirks trąšas gerokai didesnėmis kainomis, nei pirko iš Baltarusijos.

Jau beveik aišku, kad Baltarusija praras nemažai kalio trąšų klientų. Tai buvo viena iš kalio trąšų gamybos lyderių pasaulyje – jai priklausė iki 18 proc. kalio trąšų gamybos pasaulinės rinkos.