Bankrotų jūra slūgsta: bylų iškelta mažiau

Bylų iškelta mažiau

Pasak Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Aurimo Brazdeikio, kalbant apie bankrotus, pernykštė situacija šiek tiek pasikeitė, lyginant su 2022 m.

„2022-aisiais buvo iškelta apie 140 naujų bankroto bylų. O pernai Klaipėdos apygardos teisme iškėlėme 106 naujas bankroto bylas. Taigi pernai bankrotų šiek tiek sumažėjo. Ir tai nėra tik Klaipėdos, bet visos Lietuvos tendencija“, – teigė A. Brazdeikis.

2022–2023 m. veikiausiai bankrutavo tos įmonės, kurios dar per pandemiją tapo nemokios.

„Nors, pavyzdžiui, lyginant su 2019 m., kai buvo iškelta beveik 230 bankroto bylų, pernai jų buvo perpus mažiau. Galima manyti, kad verslas laikosi geriau, galbūt ir valstybės finansinės injekcijos pandemijos metu padėjo“, – kalbėjo bankroto bylas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjantis teisėjas.

Remiantis bendra Lietuvos statistika, pernai daugiausiai bankroto bylų iškelta toms įmonėms, kuriose dirbo ne daugiau nei devyni darbuotojai.

Praėjusiais metais viena didesnių bendrovių uostamiestyje buvo tik „Klaipėdos mėsinė“, kuriai inicijuotas bankrotas, įmonė atleido 92 darbuotojus.

Klaipėdoje pernai buvo dar keli masiniai darbuotojų atleidimai, nors tos įmonės ir nebankrutuoja.

Dėl gamybos apimčių mažinimo 70 žmonių pernai sausį atleido žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimu bei konservavimu užsiimanti įmonė „Espersen Lietuva“.

Apie 19 žmonių atleidimą pernai gruodžio viduryje paskelbė ir azartinių lošimų bei lažybų organizavimo veikla užsiimanti bendrovė „Nesė“.

Nesėkmė: pernai rudenį bankroto byla inicijuota beveik 30 m. uostamiestyje veikusiai bendrovei „Klaipėdos mėsinė“, iš kurios buvo atleista per 90 darbuotojų. / A. Ufarto / BNS nuotr.

Tenka atlyginti žalą

2022 m. Klaipėdos apygardos teisme aštuoni bankrotai buvo pripažinti tyčiniais, o pernai – penki.

Tai atitinka bendrą Lietuvos vidurkį.

„Iš visų iškeltų bankroto bylų tyčiniais bankrotais paprastai pripažįstama 4–5 proc. Šitos bylos yra gana sudėtingos. Reikalauja daug laiko tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims. Nes paprastai reikia nagrinėti labai daug sandorių, finansinių operacijų, reikia vertinti jų tikslingumą, ekonominį naudingumą. Reikia aiškintis, ar įmonė buvo sąmoningai, tai yra tyčiniais veiksmais privesta prie bankroto“, – kalbėjo A. Brazdeikis.

Teismas aiškinasi, ar bendrovė blogu valdymu, netinkamais sandoriais, turto perkėlimu į kitą įmonę yra privesta prie nemokumo.

„Yra ne vienas atvejis, kai įmonė buvo paliekama tik su skolomis, turtą perkeliant kažkur kitur. Buvo fiksuojamas ir lėšų švaistymas, kuris galėjo būti tyčinio bankroto priežastis. Būna, kai bendrovės vadovai ar akcininkai dirbtinai sukuria kažkokias paslaugų teikimo sutartis ir pinigai iškeliauja iš įmonės, o realiai jokios paslaugos nėra perkamos. Lėšos išpumpuojamos į ofšorines bendroves, realiai negaunant užsakytų prekių ar paslaugų. Tokiais veiksmais tas tyčinis bankrotas ir sukeliamas“, – kalbėjo teisėjas.

Smulkiose įmonėse tyčinių bankrotų atvejų paprastai nepasitaiko, tai liečia vidutines ar stambias bendroves, nes iš jų esą labiau apsimoka gauti „norimą rezultatą“.

Už tyčinį bankrotą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau praktikoje gana reti atvejai, kai tyčia įmonę sužlugdę asmenys sulaukia realios bausmės.

„Mūsų sprendimas remiasi civiline teise, nemokumo teise, tai yra mes, pripažindami bankrotą tyčiniu, neanalizuojame, ar yra padarytas nusikaltimas. Ir net jei teismas civilinėje byloje bankrotą pripažįsta tyčiniu, nereiškia, kad tos įmonės vadovas bus nuteistas baudžiamąja tvarka“, – paaiškino A. Brazdeikis.

Pagal įstatymą, pripažinus bankrotą tyčiniu, teismas sprendimą turi išsiųsti į prokuratūrą, kad ten spręstų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Vis dėlto teisėjas neslėpė, kad labai retu atveju sulaukia žinios, kad ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio bankroto yra pradedamas.

Dažniau ateina atsakymai, kad nusikaltimo sudėties prokurorai nenustatė.

„Tačiau iš tyčinio bankroto dažniausiai išplaukia žalos atlyginimo bylos. Mes, pripažindami bankrotą tyčiniu, turime įvardyti asmenis, kurie atsakingi už tą bankrotą. Ir tada prasideda žalos atlyginimo įmonei procedūros“, – paaiškino A. Brazdeikis.

Būna atvejų, kai bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, nustato, kad į bendrovės buvusio vadovo ar jo artimų žmonių sąskaitas pervesti pinigai, o už ką pervesti, neaišku.

Tuomet keliama žalos atlyginimo byla.

Reikia pripažinti, kad verslas – rizikingas dalykas.

Siekia restruktūrizacijos

Vis daugiau su finansiniais sunkumais susidūrusių bendrovių bando išvengti bankroto.

Tuomet inicijuojama restruktūrizavimo byla, įmonė toliau vykdo veiklą ir jai yra sudėliojimas skolų grąžinimo grafikas.

2022 m. tokių bylų Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta tik viena, o jau pernai – net šešios.

„Iš viso buvome gavę 10 pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nežinau, ar tai sutapimas, bet tokia yra bendra iniciatyva Europoje: siekti, kad tų restruktūrizavimų būtų kiek galima daugiau. Nes bankroto atveju įmonė tiesiog likviduojama ir pašalinama iš rinkos. Bet jei dar yra galimybė atgaivinti bendrovę, atgaivinti verslą, kuris yra visos ekonomikos pagrindas ir visų valstybės pajamų šaltinis, tai ir Europoje, ir pas mus stengiamasi padėti įmonėms, kurios susidūrė su sunkumais, siekiant atgaivinimo, atnaujinimo, o ne bankroto“, – kalbėjo teisėjas.

Anot A. Brazdeikio, visoje Lietuvoje, ne tik Klaipėdoje pernai restruktūrizavimo bylų buvo daugiau nei užpernai, tačiau apmaudu, kad kol kas nedidelis jų skaičius pabaigiamas sėkmingai.

Neretais atvejais tos bylos yra nutraukiamos arba galiausiai vis tiek pasibaigia bankrotais, sėkmingai restruktūrizuojama tik keliolika procentų bendrovių.

Aurimas Brazdeikis / LAT nuotr.

Įmonės skola – milijonas

Klaipėdos apygardos teisme per mėnesį vidutiniškai yra iškeliama po 10 naujų bankroto bylų.

Teisme yra 14 teisėjų, tad jiems tenka po 9–10 naujai iškeltų bylų per metus.

„Bet mes turime dar ir nebaigtų bylų, nes situacija dėl bankroto bylų nagrinėjimo trukmės nelabai keičiasi. Tai užtrunka iki pustrečių metų, kol galutinai likviduojame ir išregistruojame įmonę“, – pastebėjo teisėjas.

Į teismą dėl bankroto iškėlimo dažniausiai kreipiasi „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Šių valstybės institucijų pareiškimai sudaro pusę visų pareiškimų, tai  iliustruoja, kad tiek „Sodra“, tiek VMI labiausiai ir nukenčia dėl bankrutavusių bendrovių.

Apie 30 proc. bankrotų inicijuoja patys įmonių vadovai, kartais dėl bankroto kreipiasi ir darbuotojai ar kiti kreditoriai.

Kreditorinių reikalavimų apimtys bankroto bylose vidutiniškai siekia 100 tūkst.–200 tūkst. eurų.

Bankrutuojančių įmonių skolos dažniausiai yra nurašomos, nes jų atgavimo procentas yra labai nedidelis, retai siekia bent 10 proc.

„Didžiausi kreditoriai yra „Sodra“ bei VMI, todėl bankrotų atvejais valstybė labai daug pinigų praranda. Dabar turiu vieną bylą, kol kas ji dar neišspręsta, bet VMI nurodė, kad įmonė jai yra skolinga beveik milijoną eurų. O mes matome, kad bendrovė jokio turto nebeturi. Jei bankroto byla bus iškelta, nežinau, ar bankroto administratorius sugebės atrasti tą turtą. Dažniausiai nesuranda“, – tvirtino A. Brazdeikis.

Jei nebus rasta jokio bankrutuojančios įmonės turto ir už jo dingimą atsakingų asmenų, nebus iš ko prisiteisti.

Kitaip tariant, jei įmonei tiesiog nepavyko verslas, tai valstybė šiuo atveju praras apie milijoną eurų.

„Tik jokiu būdu nesakyčiau, kad verslininkų veiksmų piktybiškumas yra masinis reiškinys. Didžioji dalis įmonių bankrutuoja dėl to, kad tiesiog nepasiseka verslas. Reikia pripažinti, kad verslas – rizikingas dalykas“, – reziumavo A. Brazdeikis.