Bankrotų ekonomika

Dienos komentaras

Bankrotų ekonomika

Lietuvoje toliau vyksta stebuklai. Ekonomika auga kaip kokio Honkongo prieš keliolika metų, tačiau ligoninės bankrutuoja, kaimas skursta, mokyklos taupo nepirkdamos vaikams vadovėlių, o minimalus atlyginimas, pensijos, pašalpos nedidėja. Argi ne stebuklai?

Valdas Adamkus mėgdavo pabrėžti, kad valstybei labai svarbu turėti prioritetus. Arba “prajoritetus”, kaip jis sakydavo. V.Adamkus jau už borto, tačiau valstybė tuos “prajoritetus” pagaliau nusistatė. Statybos! Jos pakels Lietuvos ekonomiką į neįžvelgiamas aukštumas, ir būsime mes kaip... Uzbekija. Tik uzbekai didžiąją dalį pajamų ir problemų turi todėl, kad neaugina nieko kito, išskyrus medvilnę (na, dar aguonas), o mes - kad statom.

Statistika liudija, kad didžioji dalis nuopelnų už stebuklingą ekonomikos augimą priklauso Artūrui Zuokui. Tai jis sugebėjo pasukti valstybės pinigų srautą nuo nevilniaus ir nestatybų ir didžiąją dalį ekonomikos augimo pajamų investuoti į aliuminį, gelžbetonį ir stiklą. Jo irzlusis kompanionas A.Brazauskas net ir po to, kai susiriejo su A.Zuoku dėl politikos, statybų reikaluose išliko jo sąjungininkas.

Tiesa, Premjeras maskuojasi. Jis sako didžiąją dalį perskirstyto biudžeto paskyręs žemės ūkiui. Tačiau antru pagal pinigų kiekį numeriu ten yra “valstybės investicijos” - pirmiausia - į statybas. Juk laikas eina, o valdovas vis dar be rūmų.

Kai valstybė taip susikaupusi stato, tai jos piliečiams tenka savimi pasirūpinti patiems. Gydytis jiems patartina kažkokio trenkto vaikino suręstoje piramidėje, nes ten - nemokama. Nemokama ir valstybinėje ligoninėje. Tik ne pacientams, o gydytojams. Nemokama už jų darbą. Ligonių kasos atlaikė augančios ekonomikos spaudimą ir toliau marina gydymo įstaigas ir jų pacientus.

Lietuviškos mokyklos, atsivėrus vartams į Europą, galės tapti panašia atrakcija turistams kaip Grūto parkas. Dar mamyčių pėdkelnes draskiusios sovietinės gamybos kėdės, praėjusio amžiaus moksleivių išskaptuoti suolai, apžergiamos tupyklos be tualetinio popieriaus. Tik vadų portretai pasikeitė, o visa kita gerovė - kaip prie velionio L.Brežnevo.

Panašiai, tik dar baisiau atrodo kaimas, kuris, nepaisant protestų, grasinimų ir mitingų, teiškovojo tik pernykštes pieno ir kitų skrandžio gėrybių supirkimo kainas. Turintis kitų prioritetų Premjeras tikriausiai mano, kad su Europa mūsiškiai žemdirbiai sugebės konkuruoti geriau, jei bus alkanesni.

Jam gi knieti pasidairyti po Lietuvą iš A.Zuoko dangoraižių ir pasvajoti apie save istorijoje žvelgiant pro būsimųjų Valdovų rūmų langus. Kai esi apsisprendęs, kam duoti, o kam neduoti, ne taip sunku parodyti špygą neprioritetinei šalies gyventojų daugumai.