Bandymas perdėlioti žuvininkystės valdymą

Kas veis žuvis?

Lietuvoje žuvininkystę valdo dvi skirtingos ministerijos – Žemės ūkio ir Aplinkos. Nuo seno žinoma, kad, kai yra daug auklių, vaikas tarsi be galvos.

Šiuo metu Seimui yra pateiktas svarstyti Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriame bandoma iš žuvininkystės pašalinti dvigubą atsakomybę, nes už tas pačias funkcijas atsakė ir viena, ir kita ministerija.

Pavyzdžiui, žuvivaisos vykdymo tvarką vidaus vandenyse nustatydavo Žemės ūkio ministerija, bet tvirtindavo su Aplinkos ministerija. Taip pat Žemės ūkio ministerija įgyvendindavo žuvivaisos programą.

Nuo seno žinoma, kad, kai yra daug auklių, vaikas tarsi be galvos.

Dabar siūloma visą žuvivaisą, pradedant jos programomis ir baigiant įgyvendinimu, perduoti Aplinkos ministerijai.

Tokio siūlymo iniciatoriai mano, kad tai iš esmės pagerintų žuvų veisimą Lietuvoje. Per pastarąjį dešimtmetį žuvivaisos srityje buvo atlikta tyrimų ir konstatuota, kad žuvų išteklių atkūrimas vidaus vandenyse nėra racionalus. Žuvų veisimo planai buvo kuriami neatsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas, nesant duomenų apie žuvų išteklių būklę.

Taip buvo todėl, kad dauguma mokslininkų susiję su aplinkosauga, bet ne su žemės ūkiu, todėl Žemės ūkio ministerijos sistemoje jie buvo mažai matomi.

Funkcija: Žuvininkystės tarnyba turi specializuotų laivų, todėl geriausiai vykdo žvejybos kontrolę Baltijos jūroje. ŽŪM nuotr.

Žemės ūkiui – jūra

Siūloma nauja žuvininkystės valdymo tvarka būtų skirta ir tam, kad būtų panaikintas veiklos dubliavimas.

Pagal naują žuvininkystės valdymo modelį būtų aiškiai numatyta, kad visa žuvininkystė, kuri susijusi su jūra, yra pavaldi Žemės ūkio ministerijai. Ji formuotų ES bendrąją žuvininkystės politiką, jos įgyvendinimą. Taip pat Žemės ūkio ministerijos valdymo struktūros kontroliuotų žuvų išteklių naudojimą ir atliktų žuvininkystės tyrimus jūrų vandenyse.

O Aplinkos ministerija formuotų vidaus vandenų žuvų išteklių sistemą, vykdytų jos kontrolę, išteklių atkūrimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse.

Taip viskas būtų aiškiai suskirstyta.

Manoma, kad tokia sistema lengviau leistų, tarkime, Nemuno žemupyje ar Kuršių mariose, įvykdyti reformą dėl verslinės žvejybos naikinimo. Dabar šis sumanymas iš dalies užstrigęs. Manoma, kad, vykdant tokią reformą, kai vidaus vandenys išimtinai būtų valdomi Aplinkos ministerijos, labiau būtų atsižvelgiama į išteklių atkūrimo, o ne vien į socialinius gyventojų reikalus.

Skirtingi interesai

Planuojama, kad nauja žuvininkystės valdymo sistema galėtų įsigalioti nuo 2023 m. pradžios.

Jei būtų pritarta tokiai tvarkai, iš esmės prasidėtų dar viena Žuvininkystės sistemos pertvarka. Manoma, kad nors ne kartą ir pertvarkyta Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos liko išpūsta. Šiuo metu joje dirba 123 darbuotojai. Apie 30 proc. jų vykdo administravimo funkcijas.

Didelė dalis šios tarnybos darbuotojų yra susiję su žuvivaisa, jų programų rengimu, vykdymu.

Perdavus vidaus vandenų žuvivaisos funkcijas Aplinkos ministerijai vyktų ir Žuvininkystės tarnybos veiklos išgryninimas. Dalis su žuvivaisa susijusių darbuotojų pereitų į Aplinkos ministerijos tarnybas.

Tai atitiktų ir vieną iš pagrindinių Aplinkos ministerijos funkcijų – formuoti laukinės gyvūnijos išsaugojimo politiką. Vidaus vandenys taip pat  tos politikos dalis.

Perduoti žuvivaisą Aplinkos ministerijai siūloma ir todėl, kad kai kuriose vietose planuojama uždaryti žuvų veisyklas, nes Žemės ūkio ministerijos struktūroms esą nesvarbu, kaip įžuvinami Lietuvos vidaus vandenys.

Įvardijama, kad iki šiol svarbiausias Žemės ūkio ministerijos dėmesys žuvininkystės srityje būdavo skiriamas ne žuvivaisai, o verslinei žvejybai.