Baltija ardo apsauginį Palangos kopagūbrį

Pakilęs jūros vanduo, padažnėjusios audros negailestingai ardo Palangos apsauginį kopagūbrį, esantį šiaurinėje paplūdimio dalyje.

Jį išsaugoti galima tik pajūrio ruožą papildant smėliu, tačiau tam nėra numatyta lėšų. Kurorto vadovai jų tikisi iš ES lėšų, skirtų pietiniam Palangos paplūdimio ruožui tvarkyti.

Per pastaruosius 40 metų, Baltijos jūros vandens lygis pakilo 15 centimetrų, o vis dažniau per šiltas žiemas Baltijos priekrantė nebeužšąla. Audros dažnėja, jūra, nuplaudama smėlį, priartėjo prie kopų ir gerokai sunaikino apsauginį Palangos kopagūbrį, esantį šiauriau nuo tilto gelbėjimo stoties link.

„Jeigu nieko nedarysim, tai jūra nueis į miestą, pradės plaut gatves mūsų čia. Į Basanavičius gatvę pirmiausiai, kur žmonių daug“, – sakė Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas.

Jeigu nieko nedarysim, tai jūra nueis į miestą, pradės plaut gatves mūsų čia. Į Basanavičius gatvę pirmiausiai, kur žmonių daug.

Panaši situacija buvo ir pietiniame paplūdimyje nuo Birutės kalno Palangos tilto link. 2011-2012 m. paplūdimį pamaitinus smėliu, jis praplatėjo ir, pasak specialistų, stabilizavosi. Apie 60 tūkst. kub. m smėlio tąkart išpilta ir šiauriniame paplūdimio ruože, tačiau smėlis čia neužsibuvo.

„Nešmenų sumažėjo dėl to, kad krantai tvarkomi yra įvairiais būdais, statiniai statomi Kaliningrado srityje, o taip pat buvo pagilintas įplaukimas į Klaipėdos uostą, patraukti, pailginti vartai įplaukimo. Tas davė Palangai irgi neigiamą rezultatą“, – pasakojo Palangos mero pavaduotojas.

Mokslininkai tvirtina, kad dėl šių priežasčių smėlio atsargos senka ir priekrantėje ties Klaipėda. Vienintelė išeitis – papildyti paplūdimius smėliu. Pagal 2014-2020 m. krantų tvarkymo programą šiems darbams iš ES fondų numatyta beveik 5 mln. eurų. Tačiau jie skirti tik smėliu papildyti Palangos paplūdimį ties Birutės kalnu. Lėšų naudoti labiausiai jūros ardomam šiauriniam paplūdimiui neleidžia įstatymas.

„Mes manom, kad reikia tą įsakymą perrašyti, pastumt tas lėšas ir panaudoti šitai daliai bent dalį tų lėšų. Čia visų nereikia tas, kas numatyta. Čia dalis yra, o kitą dalį panaudot ten, kur mes ir kalbėjom apie pietinę dalį“, – teigė R. A. Mikalkėnas.

Pavykus susitarti su Aplinkos ministerija, smėliu papildyti šiaurinį paplūdimį pavyks tik kitų metų pavasarį. Šiemet kopagūbrį žadama saugoti uždengiant jį šakomis.


Šiame straipsnyje: PalangakoposBaltijos jūra

NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIS

ALGIS portretas
NuoGedimino kalno nuošliaužas vežkit į pajūrį ,šalia Birutės prislinks ir Gediminas , BUS GRAŽU , nes tas kur vaikšto be kojinių , piršliauja kalėms , galėtų būti projekto vadovu

Skaitytoja

Skaitytoja portretas
,,Jeigu nieko nedarysim, tai jūra nueis į miestą, pradės plaut gatves mūsų čia".Tas pats, kaip pasakyti ,,stovi namas stogo be".Galvokit, kaip kalbat ir nedarkykit lietuvių kalbos.

.

. portretas
variantas 1: skirkite 200 milijonų, venkite smėlį iš Sacharos. Geras biznis variantas 2. atstatyti sugriautą pylimą prie jūros tilto. Pinigus paimti iš griovėjų. Jūra pati suneš smėlį
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių