Baimė netekti socialinio būsto užgožia norą pasipelnyti. Dabar retas kuris veltui gavęs valdišką butą ryžtasi jį pernuomoti. Tuo įsitikino eksperimentą atlikę žurnalistai.

Gretos retėja

Už savo pinigus butus įsigiję klaipėdiečiai piktinasi, kad veltui iš valdžios gavę naujus butus, socialinio būsto gyventojai juos lengva ranka pernuomoja kitiems.

Socialinio būsto nuoma per mėnesį už vieną kvadratinį metrą kainuoja apie 1,40 lito. Nuo liepos mėnesio šią kainą ketinama didinti 60 proc. Bet ir tada socialinis butas penkis kartus būtų pigesnis, nei mokant nuomą komercine kaina.

Pabandėme ir mes išsinuomoti butą viename iš naujai pastatytų namų socialiai remtiniems žmonėms. Norą sustiprino ir aplinkinių namų gyventojų pasakojimai, kad nuomininkai iš savivaldybės gautą butą perleidžia kitiems.

Pirmiausia vienoje iš laiptinių nustebino nuo koridoriuje įrengtų skaitiklių nuplėštos skydinės su sudaužytais stiklais. Toks vaizdas pasitikdavo kiekviename aukšte. Kaip ir subraižytos sienos, nors naujakuriai į šį namą persikėlė vos prieš metus.

Užklausta apie išnuomojamą butą viena gyventoja ilgai neatsitokėjo. Greičiausiai, iš nuostabos. Moteris lyg ir girdėjo "kažką tokio", bet nieko konkretaus.

Gana grėsmingos išvaizdos vyrukai, atrodo, dar truputį, ir būtų pradėję sukioti pirštą ties smilkiniu. Į klausimą apie nuomą, jie atšovė: "Čia socialinis".

Kiti gyventojai buvo atviresni. Jie neneigė, kad gudrių kaimynų, pernuomojančių butus už gerokai didesnę sumą, pasitaiko. Tačiau dabar tokių gretos retėja.

"Ką jūs! Valdžia sužinotų, iškraustytų ir jus, ir mane", – pasakojo  kieme sutikta moteris, paklausus apie išnuomojamą butą. Ji neslėpė, kad pati už erdvų valdišką butą moka vos šimtą litų nuomos. Tad tikrai nerizikuotų jo netekti.

Socialinio būsto gyventojai kaip šiurpą keliančią istoriją pasakojo, kaip už bandymą perleisti butą seseriai viena moteris  buvo iškraustyta. Visi pašnekovai kaip susitarę minėjo valdžios baimę. Ir neneigė, kad skundikais tampa patys kaimynai.

Įtartini svečiai

Užsitraukti tikrintojų nemalonę socialinio būsto nuomininkai rizikuoja net tuo atveju, jei ilgiau užsibūtų svečiai.

Viešosios įstaigos "Klaipėdos butai" direktorė Polė Maskeliūnienė neslėpė, kad  sulaukiama ir absurdiškų skambučių.

Pavyzdžiui, kad kuriame bute svečiai užsibuvo pernelyg ilgai. "O gal jie jau ten apsigyveno?" – girdimas nerimas skambinančiojo balse.

Prieš porą metų įsteigtiems "Klaipėdos butams" patikėta ne tik administruoti socialinius būstus, bet ir kontroliuoti nuomos sutartis.

"Susirinkimuose su gyventojais akcentuojame, kad pernuomodami kitiems gali netekti buto. Kontroliuojame mokėjimą už komunalinius patarnavimus. Tikriname, jeigu nujaučiame, kad bute gyvena ne tas, kam priklauso, arba sulaukiame tokio signalo", – kelis  kontrolės būdus atskleidė  P.Maskeliūnienė.

Įstaigos vadovė neslėpė, kad jiems talkina ir kaimynai, sekantys vieni kitus. Tad abejotina, ar ilgam pavyktų  įsikurti socialiniame būste, kad apie tai nesužinotų kontroliuojanti tarnyba.

Apie gyvenimą po didinamuoju stiklu pasakojo ir gyventojai, kuriems ramybę drumsčia akyli kaimynai. Ne tik dėl per ilgai užsibuvusių svečių, bet ir nedrausmingų vaikų. Viena gyventoja sulaukė priekaišto, kad jos sūnaus draugas nenusivalė batų prie laukutinių laiptinės durų.

"Kaimynai vienas kitą stebi per padidinamąjį stiklą, – pripažįsta direktorė. – Aplinkiniai gal taip reaguoja iš pavydo, kad štai veltui naują butą gavo?!"

Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat sulaukia nemažai skundų dėl kaimynystėje nelegaliai įsikūrusių gyventojų. Bet ne visi skambučiai pasitvirtina.

Pasitaiko, kad nesąžiningi atvejai išsiaiškinami atsitiktinai, kai, nuvykus į vietą dėl ko nors, aptinkamas kitas gyventojas arba į kvietimą atvykti žmogus neatsiliepia ilgesnį laiką.

Iškrausto teismas

Pasak P.Maskeliūnienės, iškraustyti iš pernai pastatyto socialinio būsto dar neteko nė vieno. Bet viena bandžiusi gudrauti nuomininkė buvo įspėta.

Senesnės statybos butuose pasitaiko visko. Ne vieną nuomininką už norą pasipelnyti yra tekę iškraustyti ne tik geruoju, bet ir per teismus.

"Nesu šimtu procentų užtikrinta, bet daugumoje socialinių butų gyvena tik tie, kam priklauso", – sakė P.Maskeliūnienė, akcentavusi, kad įstatymas draudžia pernuomoti socialinį būstą.

Naudojasi įstatymų spragomis

Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė pripažino, kad viena iš dažniausiai pasitaikančių nuomininko iškraustymo priežasčių – noras pasipelnyti.

Į šią problemą dėmesį atkreipė ir Valstybės kontrolė, praėjusių metų pabaigoje pristačiusi socialinių būstų daugelyje Lietuvos miestų patikrinimo rezultatus.
Kontrolieriai pripažino, kas savivaldybėms trūksta socialinių būstų, tačiau šią spragą būtų galima užpildyti tam tikromis įstatymo pataisomis. Šiuo metu įstatymai draudžia tikrinti socialinių būstų gyventojų turtą bei pajamas.

Aplinkos ministerijai, kaip įstatymo leidėjai, buvo pateikta rekomendacija numatyti savivaldybėms tokią teisę. Tad peržiūrėjus nuomininkų sąrašus atsirastų daugiau laisvų butų.

"Taip būtų galima kovoti su tais, kurie pernuomoja butą, arba išvykę ilgesniam laikui, perleidžia artimiesiems. Šiandien tokią situaciją turime ne tik dėl ypatingos kontrolės nebuvimo, bet ir tam tikrų įstatymo spragų ", – pritarė D.Netikšienė.

Ministerija savivaldybę informavo, kad įstatymo pakeitimo projektas dėl socialinio būsto šiuo metu yra rengiamas.

Klaipėdos miesto savivaldybė turi 1834 socialinius butus, iš jų 90 yra naujame name. Gauti valdišką butą dar tikisi per pusantro tūkstančio klaipėdiečių.