- Lina Bieliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aukštalipius įvertino prabangia dovana
-
Aukštalipius įvertino prabangia dovana
-
Aukštalipius įvertino prabangia dovana
-
Aukštalipius įvertino prabangia dovana
-
Aukštalipius įvertino prabangia dovana
-
Aukštalipius įvertino prabangia dovana
-
Aukštalipius įvertino prabangia dovana
-
Aukštalipius įvertino prabangia dovana
-
Aukštalipius įvertino prabangia dovana
60 eurų už 2 minutes. Tiek kainuojančią įspūdingą pramogą klaipėdiečiui Manfredui Laurišoniui teko proga išbandyti už dyką. Aukštalipiu dirbantis vyras pripažino, jog ši veikla suteikia daugeliui neįsivaizduojamų potyrių ir galimybių.
Aukštyn kabarotis neteko
Neseniai Manfredas su kolegomis grįžo iš Suomijos, kur teko darbuotis nestandartiniame objekte.
Aukštalipiai iš Lietuvos turėjo pakeisti tinklą vadinamajame vertikaliame oro tunelyje – įrenginyje, kuris skirtas žmonėms sklandyti.
"Lindome į tą tunelį ir turėjome atnaujinti tinklą, ant kurio stovi žmonės, nes jis jau buvo išsitampęs. Tai tokios savotiškos grindys iš metalinių trosų. Ištrauki vieną trosą ir į jo vietą iš karto statai naują. Užduotis nesunki, sugaišome vos dvi dienas. Būna daug sudėtingesnių darbų, tačiau tai buvo visiškai nauja ir netikėta. Dirbome ne aukštyje, o grindų lygyje, tik tiek, kad po tuo tinklu dar į kokių 8 m gylį driekiasi duobė", – pasakojo pašnekovas.
Būtent pro šį tinklą į maždaug 10–12 aukščio tunelį pučiamas stiprus oro srautas.
"Kad būtų lengviau įsivaizduoti – įjungti keturi lėktuvo varikliai, tie propeleriai sukasi ir galingas vėjo srautas iš apačios per tinklą patenka į vamzdį. Vėjo pasipriešinimui naudojamas žmogaus kūnas yra iškeliamas į viršų ir taip sukuriamas sklandymo pojūtis", – aiškino Manfredas.
Sklandyti – be parašiuto
Toks oro tunelis – technologiškai sudėtingas įrenginys. Labai stiprus oro srautas – vėjo greitis gali siekti iki 250 km/h – sukuria laisvojo kritimo efektą, lyg šokant su parašiutu.
Žmogus šiame įrenginyje gali sklęsti be jokios papildomos įrangos, savo kūno padėtimi valdyti judėjimą tiek horizontaliai, tiek vertikaliai bei atlikti įvairius triukus.
Be to, parašiutininkai teisingos kūno pozicijos laisvo kritimo metu mokosi valandų valandas, o vėjo tunelis leidžia tobulinti skrydžio įgūdžius net nešokus parašiutu.
Teigiama, kad dvi minutės skrydžio gali prilygti penkiems šuoliams parašiutu iš 3 km aukščio.
Šio įrenginio ištakos siejamos su 1979-aisiais, kai išradėjas Jeanas St. Germainas, sukūręs pirmąjį pramoginį vėjo tunelį, įrodė, kad stipri vėjo srovė į orą gali pakelti ir žmogų.
Prieš tai ši technologija daugiausia buvo naudojama išbandant lėktuvų aerodinamines savybes. Ilgainiui vertikalaus vėjo tunelio technologija gerokai patobulėjo.
Šiandien sukurta daugybė skirtingų vertikalaus vėjo tunelių rūšių. Jie gali būti tiek atviri, tiek uždari, skirti sporto varžyboms, įvairiems pasirodymams renginių metų, taip pat – kariuomenės pratybomis ir pan.
Dviejų minučių mažoka
Šiandien vėjo tunelis – itin populiari pramoga visame pasaulyje, jų skaičiuojama daugiau nei 150.
Paskraidyti tokiame tunelyje panūdę mūsų šalies gyventojai anksčiau arčiausiai turėdavo vykti į Latviją arba Lenkiją, o šią savaitę šis įrenginys pradėjo veikti ir Vilniuje.
Pramogą, kurią Lietuvoje pirmieji išbandė žinomi žmonės, galėjo sau leisti ir Suomijoje dirbusių lietuvių aukštalipių komanda.
"Kai pabaigėme darbus, užsakovai pasiūlė išbandyti tinklą ir "praskristi". Aišku, kad sutikome. Tai nepigi pramoga, už porą minučių tektų sumokėti 60 eurų, tad tokių pinigų tikrai būtų gaila. O mums teko prabanga paskraidyti turbūt net po 10 minučių", – pasakojo M.Laurišonis.
Pašnekovas patvirtino, kad pojūčiai labai panašūs kaip šokant su parašiutu.
"Tik tiek, kad šokdamas su parašiutu matai vaizdą, o ten matai vėją ir stiklą, sklandai to vamzdžio viduje. Tai išties labai smagi pramoga, todėl dviejų minučių mažoka", – šyptelėjo klaipėdietis.
Lietuvoje tokia dviejų minučių atrakcija kainuoja apie 50 eurų.
Namie nėra kur pasireikšti
Devintus metus aukštalipiu dirbančiam M.Laurišoniui tenka važinėtis po visą pasaulį ir įgyvendinti netikėčiausius užsakovų lūkesčius.
Kaip labiausiai įstrigusius darbus klaipėdietis mini Roterdamo (Olandija) tilto bei pasaulio futbolo čempionatui Brazilijoje skirto stadiono projektus.
"Roterdamo tilto 30-mečio proga ant jo laikančių trosų kabinome vėliavėles. Tai buvo išties nelengva, reikėjo dirbti 130 m aukštyje. O Brazilijoje ant stadiono montavome specialią membraną, kad jis atrodytų kaip futbolo kamuolys. Tada šioje šalyje praleidome net tris mėnesius", – prisiminė pašnekovas.
Patirtį Suomijoje Manfredas taip pat įvardija kaip vieną įdomesnių.
"Lietuvoje darbai įvairuoja nuo medžių genėjimo iki pastatų griovimo. Tiesą sakant, nėra kur labai pasireikšti. Tenka plauti ir langus, tačiau stengiuosi nuo tokių darbų išsukti – labai jau nuobodu", – šypsojosi klaipėdietis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...
-
Dėl keistos antenos – spėlionės2
Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...
-
Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...
-
Paskelbtas konkursas sparčiai kylančios Sendvario „Saulės“ mokyklos vadovo pareigoms
Savivaldybė paskelbė konkursą Klaipėdos rajono Sendvario „Saulės“ mokyklos direktoriaus (-ės) pareigoms eiti. Nauja švietimo, kultūros ir sporto įstaiga Trušeliuose duris atvers jau 2025-aisiais, o pretendentų į mokyklos vad...