Atsakė į klausimus – liko be eurų Pereiti į pagrindinį turinį

Atsakė į klausimus – liko be eurų

2025-03-09 18:00

Net ir norint atsakyti į banko klausimyną dėl teikiamų paslaugų kokybės reikia būti itin akyliems, kitaip sąskaitoje buvę pinigai gali nukeliauti į užsienio šalis ir būti panaudoti nepažįstamų asmenų paslaugoms ar pirkiniams apmokėti.

Taikinys: naudodamiesi elektronine bankininkyste žmonės turėtų būti itin atidūs ir atsargūs.
Taikinys: naudodamiesi elektronine bankininkyste žmonės turėtų būti itin atidūs ir atsargūs. / Vytauto Petriko nuotr.

Į Klaipėdos policijos komisariatą kreipėsi 70-metė moteris ir pasiskundė, kad prieš kelias dienas prarado daugiau nei 800 eurų.

Pasirodo, sekmadienį ji norėjo pasinaudoti elektronine bankininkyste ir paspaudė paieškos laukelyje iššokusią pirmą savo banko nuorodą. Kaip vėliau paaiškėjo, ji buvo fiktyvi, sukurta sukčių.

Kai tik banko klientė paspaudė šią nuorodą, ji buvo paprašyta atsakyti esą į banko klientų klausimyną apie suteikiamas paslaugas ir įvesti savo „Smart ID“ kodą.

Moters nenustebino, kad toks prašymas buvo pakartotas kelis kartus.

Klausimyną ji užpildė, o pinigų praradimą pastebėjo tik vėliau.

Parašiusi policijai pareiškimą moteris nurodė, kad iš jos sąskaitos per kelis kartus į svetimas užsienyje esančių bankų sąskaitas buvo pervesti 809 eurai.

Sukčiavimus tiriantys pareigūnai ne vienerius metus kartoja – kilus bent menkiausiam įtarimui, neatlikti jokių veiksmų elektroninėje erdvėje. Derėtų žinoti, kaip atrodo tikras banko elektroninis adresas. Kartais skirtumas nuo melagingo – itin menkas, vos viena raide daugiau ar mažiau.

Paprastai tokie tyrimai baigiasi pesimistiškai.

Pernai buvo panašių apgavysčių proveržis, kai žmonės buvo apgauti atsakydami į klientų apklausos klausimus ir nė nesusimąstę suvedė „Smart ID“ kodus.

Paprastai tokie tyrimai baigiasi pesimistiškai. Pareigūnai nustato, kur nukeliavo apgautųjų pinigai, bet sužinoti, kas jais pasinaudojo, ir patraukti šiuos asmenis atsakomybėn nėra vilčių.

„Tiesiog dar kartą norime patarti labai atidžiai naudotis elektronine bankininkyste, kiekvieną kartą įsitikinti, ar elektroninis adresas yra teisingas, o dar geriau ne spausti paieškos lauke siūlomą nuorodą, o patiems suvesti savo banko adresą“, – priminė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Asta Kažukauskienė.

Žmonės vis dar tiki ir jiems skambinančiais sukčiais, kurie aiškina, kad buvo įsibrauta į asmeninę banko sąskaitą. Užuot pasitikslinęs tokią informaciją, antradienį 68 metų vyras atliko sukčių reikalaujamus veiksmus, suvedė „Smart ID“ kodus ir prarado sąskaitoje turėtus 4,4 tūkst. eurų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
skaitytojas

Gaila moters, galbūt tie 800 € jai buvo dideli pinigai. Ji beveik viską atlikinėjo teisingai, išskyrus tą momentą, kad kelis kartus suvedinėjo Smart id - bankas su tikru URL adresu tikrai to neprašo. Vis dėlto geriau pilnai su ranka suvesti pvz.: ****://www.bankopavadinimas**** o ne rinktis iš naršyklės išmetamų eilučių. Čia ne tas atvejis kai dėl visokių "verslininkų", "atsargos pulkininkų" ar net "generolų" galvas pamečiusios moteriškės "melžiamos" ištisais mėnesiais, perveda po keliasdešimt tūkstančių ir nesusimąsto kad šeria tokį "generolą" be galimybės kada nors atgauti savo pinigus.
4
0
Visi komentarai (2)

Daugiau naujienų