Dienos komentaras

Atgal į tikrovę

Kol visi sąmoningi piliečiai turėjo nuomonę apie prezidentūros skandalą, gyvenimas tekėjo sena vaga. Tik srovė sustiprėjo.

Kaip rusai sako, “pod šumok” Vakarų skirstomieji elektros tinklai atiteko tam, ką valdžia diplomatiškai pavadino “su “VP Market” susijusia fizinių asmenų grupe”. Dabar ši džiūgaudama žada vartotojams “kokybišką” elektrą ir gerą jos kainą. Kadangi visi Lietuvos jakilaičiai tuo metu skelbė reklamines pauzes su “saulučių” reklamomis, niekam nekilo noras suabejoti sandorio kaina.

Tačiau nenuleiskime rankų. Kada nors, tikriausiai prieš pat rinkimus, staiga pabus liberalcentristai arba tas pats M.Laurinkus ir ims kalti Vyriausybę (jokiu būdu ne pirkėją), kad ši taip nusipigino. Rėks: “Prichvatizacija, prichvatizacija!”, gal ir kokią komisiją sudarys, tačiau pinigų iš politikavimo neišspausi daugiau nei iš “š...” vaško. Net paplekšnodamas.

Prezidentūros skandalas taip pat nustelbė žinią, jog Lietuva pralošė bylą su “Genčių nafta”, kuri pretendavo, bet negavo patrauklių naftai siurbti plotų. Nesėkmės kaina – 12 mln. Lt. Įdomu, nuo ko nupjaus tą sumą kitų metų biudžete? Gal nuo socdemams arba soclibams skirtos dotacijos? Juk jie labiausiai pasistengė, kad “Geonaftai” Lietuvoje būtų atriekta visa, kas geriausia. Na ir kas, kad, kaip paaiškėjo, neteisėtai.

Pagaliau tiesioginis realybės šou iš Seimo rūmų nustelbė ir labai keistą valdžios sprendimą leisti vyrėlesnio amžiaus bedarbiams pradėti naudoti savo pensiją anksčiau, taip dar labiau nuskurdinant savo ir taip varganą senatvę.

Seimas ir V.Blinkevičiūtė tą sprendimą pateikė beveik kaip labdarą. Žinoma, ne pensininkų, bet partijos ir Vyriausybės. Pensininkams jau tikriausiai reikia rikiuotis prie Seimo, kad gautų pabučiuoti geradariams ranką...

Lygiai taip pat sklandžiai tikriausiai bus priimtas ir visas “socialiai orientuotas” biudžetas. Tikrai socialiai? Labiau – politiškai. Ten iš tikrųjų yra numatyta daug pinigėlių tradiciniam kairiųjų elektoratui papenėti. Dotacijos žemės ūkiui daro įspūdį.

Ir tai – tik keli pavyzdžiai to, kas buvo nuveikta per ataskaitinį skandalingą laikotarpį. Kol žiniasklaida bei opozicija graužė prezidentūros kaulą, gyvenimas tikrai nesustojo.

O tai reiškia, kad jeigu skandalo nebūtų buvę, jį reikėjo sugalvoti, užsakyti arba sukelti.

Štai čia turėtų būti pradėta kokia nors sąmokslo teorija, tačiau neprasidės, nes, mano galva, šiandien visai nesvarbu nustatyti, kas “inspiravo” visą tą triukšmą, kuris, kaip aiškėja, baigsis lygiosiomis. Prezidentas liks poste. Jo garbė ir orumas bus pasmeigti ant kuolo kaip Seimo grobis.

Lietuvai atėjo laikas grįžti į realią, o ne skandalų tikrovę. Kodėl? Todėl, kad epopėjai užsitęsus gerbiami Lietuvos žmonės vieną dieną pajus, jog liko be kelnių.