Ateities planuose – šventės be tikros eglutės?

"Grėsmingas" įsakas

Sunku ir įsivaizduoti, kad kažkada šventinė eglutė buvo prabangos prekė.

Ir netgi buvo toks metas, kai griežtai uždrausta kirsti Kalėdoms eglutes.

Toks įsakas viešai paskelbtas 1939 m. gruodį dienraštyje "Lietuvos aidas".

Lietuva gyveno artėjančio karo nuojautomis – neseniai buvo priglaudusi tūkstančius internuotų Lenkijos kariškių, ką tik šalis neteko dviejų didelių prekybinių laivų, kuriais į Lietuvą buvo gabenamos anglys, druska ir kitos strateginės prekės.

Kasmet aukoti medį mėnesiui yra didelė prabanga, ilgainiui jų gali tiesiog nebelikti.

Tuo metu jau buvo ribojamas žibalo, malkų, cukraus ir kitų produktų pardavimas. Viešai gėdinami spekuliantai, masiškai supirkinėjantys prabangos prekes.

Tad ir iškilęs šventinių eglučių klausimas prieš 1939 m. Kalėdas Lietuvos gyventojų neturėjo labai nustebinti.

Juolab kad apie medelių kirtimą anais metais buvo labai gyvai diskutuojama viešai.

Esą eglučių puošimo paprotys yra nelietuviškas, jam tenkinti kiekvienais metais dešimtimis tūkstančių išnaikinama gražiausio miško prieauglio.

Taip pat teigta, esą neretai dėl eglučių kyla ir gaisrai.

Šventinio medelio imitacija

"Lietuvos aidas" rašė, kad eglutės "prieš šias šventes vis tiek negailestingai būdavo naikinamos".

"Šiais metais visas šis reikalas atsiduria neigiamesnėje šviesoje. Tinkamai eglutėms papuošti sunaudojama daug žvakių ir įvairių importinių papuošalų. Tuo tarpu žvakės, stokojant žibalo, labai reikalingos apšvietimo reikalams. Taip pat daugiau miško reikia panaudoti kuro reikalams, todėl dar daugiau šiemet branginamos eglutės. Tai turint galvoje, šiemet numatyta griežtai uždrausti kirsti ir pardavinėti Kalėdų eglutes šventėms. Kas būtinai norėtų ir šiemet eglutes susirengti, tiems būsią pasiūlyta paimti kotą ir į jį prikaišioti eglės šakų. Eglės šakos būsiančios leistos šiam reikalui naudoti", – toks valdžios nurodymas buvo paskelbtas 1939 m. dienraštyje "Lietuvos aidas" (šios ir kitų spaudos citatų kalba netaisyta – A. D.).

Kaip tik tais metais septynmetė Irena Volskytė su tėvais gyveno Palangoje ir jų namuose vis lankydavosi netoliese apgyvendinti nacių sutriuškintos lenkų kariuomenės internuoti kariškiai ("Karo klajūnų odisėja", "Klaipėda", 2017 09 23).

Šie liūdnosios lemties riteriai tuomet mažajai Irenai "sukonstravo" tikrų tikriausią Kalėdų eglutę.

"Pamenu, tada nebuvo galima kirsti eglučių Kalėdoms, tai jie prie medinio stiebo, pragręžę skylutes, pritvirtino eglišakes ir pagamino nuostabią šventinę eglę. Mane jie vadino savo pulkininku, jie man padovanojo du nedidelius dailius albumus, kur įrašė savo palinkėjimus. Juos saugau iki šiol. Pamenu ir jų vardus – Janekas, Józefas bei Michałas", – prieš dvejus metus dienraščiui pasakojo I. Volskytė.

Simbolis: tai vienas paskutiniųjų klaipėdietiškų šventinių atvirukų su tarpukario Klaipėdos vaizdu – iškilia Šv. Jono bažnyčia ir eglutės šakele. Atvirukas išleistas 1938 m., likus keliems mėnesiams iki nacių atėjimo. (Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.)

Klaipėdoje – dar liūdniau

Tačiau tuometėje Palangoje 1939-ųjų Kalėdos dar nebuvo tokios liūdnos kaip Klaipėdoje, kuri jau priklausė Vokietijai, o ši jau buvo įsivėlusi į karą Europoje.

Apie eglutes Klaipėdoje tais metais turbūt kalbėti nė nereikia, nes taupomas buvo ne tik kuras, bet net maistas.

Vis dėlto prieš Kalėdas buvo galima įsigyti šiokių tokių desertų.

"Lietuvos aide" žiniose iš Klaipėdos buvo skelbiama: "Artėjant metinėms šventėms, vaikams leidžiama pirkti dirbtinio medaus po 125 gramus. Pagal maisto korteles, artėjant šventėms, padaroma palengvinimų: kaip priedą leidžiama dar nusipirkti po 125 gramus mėsos, po 170 gramų kondensuoto pieno, po keliolika gramų ryžių ir kitko."

Spaudoje skelbta, kad pačioje Vokietijoje Kalėdų šventės nebus iškilmingai minimos. Buvo uždrausta krautuvėms vitrinose išstatyti kalėdinių prekių.

Taip pat uždrausta puošti eglutes viešose aikštėse ir geležinkelio stotyse, kaip tai buvo daroma prieš karą.

Uždrausta ir labdaros draugijoms Kalėdų proga rinkti, kaip paprastai tai daroma, aukų beturčiams sušelpti.

Kareiviams dovanas į frontą leista siųsti tik giminėms. Visu labdaros darbu rūpinosi nacionalsocialistų žiemos pagalbos organizacija.

"Tarp kitko šiais metais ir Berlyno Lustgartens kasmet rengiama Kalėdų mugė neįvyks. Draudžiama pagaliau pardavinėti ir ypatingą maistą. Šeimininkėms prieš šventes bus leista gausiau apsirūpinti maisto produktais. Kadangi kavos net ir dirbtiniu būdu pagamintos stinga, tai vartotojams bus pateikta Vokietijoje pagaminto kakao miltelių. Fronte esantiems gausių šeimų tėvams bus leista sugrįžti į savo šeimos židinius. Kalėdų proga patariama dovanoti intelektualinio pobūdžio dovanų. Paskutiniu metu Propagandos reikalų ministerija rengia spaudai ir parduoda daug knygų. Vaikams dovanų patariama pirkti iš medžio pagamintų žaislų. Švininiai kareivėliai uždrausti, nes švinas reikalingas karo reikalams", – rašė tuometis "Lietuvos aidas".