Dienos komentaras

AMB žvaigždžių valanda

Joks Konstitucinis Teismas negalėjo paaiškinti geriau. Lietuva - nei Seimo, nei prezidentinė valstybė. Ji priklauso Premjerui ir biurokratijai. Tačiau ne bet kuriam Premjerui, bet tam, kurio vardas Algirdas, o pavardė - Brazauskas.

Prezidentui užsibarikadavus prezidentūroje, AMB suėmė visas užsienio politikos gijas, o skandalo užhipnotizuotas Seimas be didesnių vargų patvirtins Premjerui priimtiną kitų metų valstybės biudžetą.

Paskui A.Brazauską vorele susirikiavę socialdemokratai vis mažiau abejoja, jog bus pirmoji per 14 metų politinė jėga, kuri valdys šalį dvi kadencijas. Tiesa, tą valdžią reikės dalintis su A.Pau-lausko buvusiu rėmėju (jei rinkimuose pasisektų prasčiau) arba su libdemais - jei socdemų frakcija susirinktų didelė.

Tačiau tai - jau detalės. Socialdemokratai moka dalintis taip, kad jiems atitektų valdžia, o jų partneriams - valdžios iliuzija. Jie žino, kad politiko, norinčio išlaikyti valdžią, pagrindinis partneris yra valdininkija, pradedant Valstybės saugumo departamento direktoriaus amžinaisiais pavaduotojais ir ministerijų sekretoriais, baigiant Vyriausybės skyrių vedėjais.

Valdžioje išsilaiko tie, kurie, gavę valdžią, prisiekia lojalumą ne tiek valstybei, kiek šiam klanui. AMB tą ritualą atliko pirmąją darbo Vyriausybėje dieną ir šiandien kuo ramiausiai rengiasi rinkimų maratonui.

O dėl porinkiminių sąjungininkų, tai partijai, sugebėjusiai rasti pritaikymą Vyteniui Andriukaičiui, mažiau patyrusių politikų draugija neturėtų sukelti didesnių problemų.

Pastebėkite: V.Andriukaitis šiuo metu visiškai nesikiša į suaugusiųjų reikalus, nes jį pasiuntė į Europą, kur jis neturi jokio sprendžiamojo balso tik skaito ir skaito visokias Briuselio instrukcijas. O kai grįžta į Vilnių, tai yra suorientuojamas kovoti dėl kokio nors nepasiekiamo tikslo - tarkime, Prezidento posto arba, dar nerealiau, svajoja apie tai, kaip jis taps socdemų lyderiu A.Brazauskui nuėjus nuo arenos.

V.Uspaskichas irgi turi „fiks“ idėjų. Jis dabar kuria “storą” planą, kaip gelbėti Lietuvą. Planas - painus. Jis prasideda nuo rinkimų sistemos pertvarkymo. Būdamas pradedantis politikas, ponas Viktoras naiviai mano, kad, surinkęs Seime didžiausią frakciją, jis galės tas idėjas įgyvendinti. Labiau patyrę žino geriau: vos priartėjęs prie pusfinalio, jis gaus smūgį, artimą tam, kuris iš R.Pakso erelio padarė prisvilusį tabaka viščiuką. Biurokratija nemėgsta permainų ir sukrėtimų.