Dienos komentaras

A.M.B. ima?

Algirdas Brazauskas į Vyriausybės strategiją įtraukė kelią iki savo ir brolio sodybų. Toji strategija, kaip teigia vienas žurnalas, kainavo 3 mln. Lt. Įžūlu. Užtat dabar keli išskirtiniai užpakaliai nesitranko į žvyrkelio duobes. O tai reiškia, kad gyvenimas Lietuvos kaime pagerėjo. Bent jau Brazauskams.

Prisimenu kitą istoriją. Prieš kelerius metus Susisiekimo ministerija buvo sumaniusi remontuoti kitą to paties kelio Švenčionių rajone atkarpą. Kelias kaip tyčia turėjo baigtis ties tuomet ministro E.Maldeikio sodyba. Tačiau tas ministras nemąstė strategiškai, sukėlė skandalą, ir tokio nelogiško kelio remonto kelininkai atsisakė. O E.Maldeikis greitai gavo atsisakyti posto. Valstybės tarnyba ir principai nedera.

A.Brazauskas kitoks. Jis - valstybininkas. Kaip Klaipėdos apskrities žemėtvarkininkų vadas Stanislovas Tamolis. Tam irgi miesto valdžia kelią į Kiškėnus kad tiesia, kad tiesia. Tas S.Tamolio kelias, kaip ir A.Brazausko, - į niekur. Ir po to kažkas dar stebisi, kad Vyriausybės suburta darbo grupė neįžvelgia pažeidimų žemėtvarkininkų veikloje.

Kodeksai rašyti piliečiams, o ne valdininkams. Teismuose, prokuratūrose, policijoje jau seniai reikia įrengti atskirus praėjimus (kaip Europos oro uostuose) - vienas žmonėms, t.y. valdininkams, o kitas - likusiai faunai. Valdininkai pro tuos vartus praėję turėtų sušvisti atsinaujinusia nekaltybe.

Kuo labiau A.Brazauskas įsijaučia į šeimininko vaidmenį, tuo aiškesnė jo paties pirmojo sandorio su valdininkija prasmė. Dar 2000-aisiais jis pažadėjo jų neatleidinėti, įtariai nešnairuoti. Jie gali vogti nekrūpčiodami. O Premjeras be baimės gali ką nors prisidurti. Algą juk Algirdas Mykolas dalija elgetoms.

Žinoma, Premjerui jau kuris laikas nusipjauti, ką apie jį rašo žiniasklaida. Tačiau negi G.Kirkilą virkdysi - tas su savo partija vėl į Seimą nori. Be to, periodiškas išmaldos dalijimas nuskaidrina nuo rūpesčių apdujusią sielą. Visi didieji taip elgiasi. J.P.Gebelsas, pavyzdžiui, irgi labai mylėjo vaikus (o gal - šunis?). V.Uspaskichas dovanoja tautai savo atliekamas rusų liaudies dainas. Ir dar pritaria sau akordeonu.

Tik laisvomis nuo grojimo, išmaldos dalijimo ir vaikų galvelių glostymo rankomis nuolat imama. Ne kaip nors užsislėpus, bet atvirai. Lyg tautai gera darytų. Strateginio planavimo posėdyje. Ir pasako tai, ką įpratę sakyti: “Vsio zakono”.