„Rusų aljansas“ traukiasi iš politinio ringo

Suabejojo dar pavasarį

Pagal įstatymą, dukart per metus – iki spalio 1 ir iki kovo 1 d. – politinės partijos Teisingumo ministerijai turi pateikti savo narių sąrašus.

Narių privalo būti ne mažiau nei 2 tūkst.

Partijai gresia likvidavimas, jei dukart iš eilės narių skaičius bus mažesnis, nei reikalaujama, ir jei du kartus iš eilės partija nepateiks savo narių sąrašų iki nustatyto termino.

Šį kovą, paviešinus Lietuvos politinių partijų statistiką, paaiškėjo, kad "Rusų aljansas" savo narių sąrašų nepateikė.

Tai nutiko pirmąkart per visą partijos gyvavimo laiką.

Jos pirmininkė T.Lochankina tuomet dienraštį tikino, kad taip atsitiko dėl to, jog partijos narių suvažiavimo negalima sušaukti dėl pandemijos, bet ji nusiteikusi tai padaryti, kai tik aplinkybės leis.

"Mums svarbu išgirsti savo partijos narių nuomonę, ką jie mano apie tolesnę mūsų politinę veiklą. Mes turime apsispręsti, ar tęsime savo veiklą kaip partija, ar transformuosimės į asociaciją, ar galbūt visai trauksimės iš politikos lauko, nes viskam savas laikas, viskam savo vieta. Kitaip tariant, nauji laikai, naujos dainos. Turime viską gerai pasverti ir kolegialiai nuspręsti dėl "Rusų aljanso" ateities", – šių metų pavasarį žurnalistams kalbėjo T.Lochankina.

Tuomet esą jokių sprendimų nebuvo priimta.

T.Lochankina tada tikino, kad jų partijai priklauso lygiai 2 tūkst. narių, tiek, kiek ir reikalauja įstatymas.

Tamara Lochankina. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Partijos misija baigta?

Pasiteiravus, kodėl Teisingumo ministerijos jau antrą kartą iš eilės nepasiekė "Rusų aljanso" narių sąrašai, šįkart T.Lochankina pabrėžė: "Mes tai padarėme sąmoningai. Partija veikė 20 metų, mes baigėme darbus ir traukiamės, mes ne kokie konservatoriai, kurie atėjo amžiams. Buvo laikas, buvo idėjos, buvo užduotys, buvo problemos, mes jas sprendėme. Nors viešai apie mūsų darbus nebuvo daug rašoma, bet mes padarėme tikrai daug ir šiandien su ramia sąžine traukiamės. Tačiau tie partijos nariai, kurie neprarado intereso politikai, veikiausiai tęs darbus su kitomis politinėmis jėgomis."

T.Lochankina teigė, kad pati naujos partijos ar kokios kitos politinės jėgos nesteigs.

Kas dabar atstovaus mūsų rinkėjams? Na, tai jau pačių rinkėjų rūpestis.

Esą, kai buvo įsteigtas "Rusų aljansas", buvo daug svarbių bendruomenei klausimų – dėl rusiškų mokyklų, dėl rusiškos kultūros mieste, dėl socialinių reikalų – dabar tie reikalai daugmaž išspręsti.

"Mes juk tada kūrėmės kaip regioninė partija, bet faktiškai tapome vieno miesto partija. Mums dirbti sunku buvo visada, nors mes stengėmės būti ir tolerantiški, ir pozityvūs, tačiau kažkodėl žiniasklaidoje vis atsirasdavo straipsnių, kad mūsų partija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Dėl to mes netgi kreipėmės į Valstybės saugumo departamentą ir gavome departamento vadovo patvirtinimą, kad nesame valstybės priešai", – nemalonią istoriją prisiminė T.Lochankina.

Ilgametė politikė teigė, kad partijos veiklos nutraukimo priežastis buvo ne ta, tačiau esą didžiausias džiaugsmas, kad pavyko daug nuveikti miestiečių labui.

"Pažiūrėkite, kaip šauniai dirba Tautinių kultūrų centras. Tai buvo mūsų partijos projektas, mes jį sukūrėme ir nesikišome į veiklą, o jie dabar puikiai atstovauja tautinėms miesto bendrijoms. Mūsų dėka pavyko atnaujinti rusiškas mokyklas. Kalbant apie socialinę sferą, praėjusią miesto tarybos kadenciją mūsų partijos iniciatyva trečdaliu pakeltos algos Klaipėdos socialiniams darbuotojams. Kas dabar atstovaus mūsų rinkėjams? Na, tai jau pačių rinkėjų rūpestis", – reziumavo T.Lochankina, pabrėžusi, kad jos vadovaujamos partijos misija baigta.

Permainos: buvusi Klaipėdos tarybos narė, "Rusų aljanso" atstovė I.Rozova (pirma kairėje) ne kartą buvo išrinkta ir į miesto tarybą, ir į Seimą, tačiau dabar pasitraukė iš politikos, T.Lochankina – ilgametė partijos vadovė aktyvioje politikoje irgi jau senokai nedalyvauja, V.Karmanovas taip pat atsisakė politikos, kai tapo savivaldybės įmonės "Naujasis turgus" direktoriumi. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Susiskaldė ir pralaimėjo

Pastaruosiuose Seimo rinkimuose, prieš dvejus metus, "Rusų aljansas" nedalyvavo, o 2019-ųjų savivaldybių tarybų rinkimuose, surinkę mažiau nei 4 proc. balsų, nelaimėjo nė vieno mandato.

Nors per 2015–2019 m. kadenciją jie turėjo net keturias vietas Klaipėdos miesto taryboje.

Tokius 2019 m. rinkimų rezultatus veikiausiai nulėmė tai, kad uostamiesčio rusakalbiai tuomet suskilo į tris politines jėgas, taip suskaidydami ir savo rinkėjų balsus.

Tad į šią miesto tarybą pateko tik du rusakalbių atstovai – visuomeninio rinkimų komiteto "Titov ir teisingumas" nariai – Viačeslavas Titovas ir Jurijus Šeršniovas.

V.Titovas tarybos nario mandato neteko dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vardo niekinimo tik pradėjęs kadenciją.

Jį Klaipėdos miesto taryboje pakeitė jo politinė bendražygė, trečioji sąraše buvusi Ela Andrejeva, kuri netrukus figūravo šnipinėjimo prieš Lietuvą Rusijos naudai byloje.

Naujosios Klaipėdos politikės veikla šią kadenciją buvo labai santūri, kaip ir jos kolegos J.Šeršniovo.

Nepanorusio viešumo rusakalbio klaipėdiečio teigimu, šie du "Titov ir teisingumas" komiteto nariai savo rinkėjų per visą kadenciją, kuri jau greitai baigsis, faktiškai neatstovavo.

Savo ketinimų neatskleidžia

Dienraščio žiniomis, Klaipėdos rusakalbių bendruomenė sutrikusi ir nežino, ar iš viso turės kandidatų pavasarį vyksiančiuose savivaldos ir merų rinkimuose.

Asmenys, kurie yra puikiai žinomi uostamiesčio rusakalbiams – Viačeslavas Karmanovas, Olegas Mariničius, T.Lochankina – dienraščio žurnalistams patvirtino, kad būsimuose savivaldos rinkimuose dalyvauti neketina.

Buvusi Seimo narė Irina Rozova, kuri ilgą laiką buvo "Rusų aljanso" veidas, mobiliuoju telefonu vakar buvo nepasiekiama, tad neaišku, ar ji sieks savivaldybės nario mandato.

Neatsiliepė ir kiti rusakalbių politinės jėgos atstovai – miesto tarybos narė E.Andrejeva, buvęs Klaipėdos tarybos narys V.Titovas, tad jų politinės karjeros planai taip pat neaiškūs.

Ketvirtą kadenciją Klaipėdos miesto taryboje dirbantis J.Šeršniovas irgi neatskleidė, ar jau apsisprendė dalyvauti rinkimuose.

Politikas tikino, jog kol kas dar galvoja, ir jei nuspręs, su kokia politine jėga kandidatuoti, informuos visuomenę.

Per praėjusius rinkimus su visuomeniniu rinkimų komitetu kandidatavęs ir neišrinktas Klaipėdos totorių bendruomenės vadovas Ilfiras Gibadullinas nusiteikęs dar kartą pabandyti sėkmę, tačiau esą irgi dar nežinąs, su kokia politine jėga bandys kandidatuoti, nes rusakalbių partijų Klaipėdoje nebeliko.

"Galbūt nelikus "Rusų aljansui" rusakalbiai klaipėdiečiai šį kartą nekurs jokių naujų darinių, o mėgins jungtis prie tradicinių partijų, taip būtų protingiau. Nes geopolitinis fonas dabar labai sudėtingas ir bet kokia politinė jėga, kurio pavadinime yra žodžiai "rusas" ar "rusakalbis", kelia nedviprasmiškų minčių", – dėstė viešumo nepanoręs ne lietuvių kilmės klaipėdietis.

Partijų sąrašai sumenko

"Rusų aljansui" Teisingumo ministerijai antrą kartą iš eilės nepateikus narių sąrašų, partijos likimas jau nulemtas.

Šiuo metu teisinį statusą "likviduojama" turi trys šalies partijos – Lietuvos politinių kalinių partija, "Tvarka ir teisingumas", taip pat Tautos vienybės sąjunga, bet tarp jų "Rusų aljanso" dar nėra.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo registruotos 77 politinės partijos, dabar veikia 24, kurioms priklauso 100 675 nariai.

Per pastaruosius penkerius metus politinėms partijoms priklausančių asmenų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 12 tūkst.

Pačios gausiausios pagal narių skaičių Lietuvoje šiuo metu yra trys partijos – socialdemokratų (14,5 tūkst. narių), konservatorių (12,8 tūkst.) ir Darbo partija (9,7 tūkst. narių).

Jau rytoj, spalio 7-ąją, pradedamas savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas, kuris vyks iki gruodžio 12 d.

Tą pačią dieną, iki rinkimų likus 83 dienoms, prasidės kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimas.

Šiuo laikotarpiu ir paaiškės, ar Klaipėdos rusakalbių bendruomenės nariai bandys siekti savivaldybės tarybos mandatų.

Rinkimų kodeksas numato, kad politinės kampanijos dalyviais registruotis privalo politinės partijos ir politiniai komitetai, kurie planuoja kelti kandidatus į merus ar kandidatų sąrašus artėjančiuose rinkimuose, taip pat teisę būti kandidatais turintys fiziniai asmenys, ketinantys išsikelti savarankiškai ir kandidatuoti į merus.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 m. kovo 5 d.