21 Lietuvos jūrų muziejaus rastas ruoniukas gavo po žemaitišką vardą

  • Teksto dydis:

Lietuvos jūrų muziejuje prižiūrimas 21 pavasarį iš pajūrio atgabentas ruoniukas stiprėja ir auga. Beveik per trejus mėnesius jie priaugo po 30–40 kg svorio. Pasak muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo biologo Arūno Grušo, patys stipriausi rugpjūtį jau iškeliaus atgal į Baltijos jūrą.

Muziejaus baseinus gyvūnai paliks jau turėdami vardus. Visi šių metų rastinukai – devynios patelės ir 12 patinukų – yra šaukiami žemaitiškais vardais. Be dėmesio neliko ir jų gelbėtojai – gyvūnų prižiūrėtojai paskelbti superherojais.

A.Grušas, šiemet pristigęs vardų, sugalvojo akciją, kuria tikisi kiekvienais metais sulaukti iš skirtingų Lietuvos regionų ruoniukams skirtų vardų.

Akcija prasidėjo Žemaitijoje ir per ketverius metus žada apkeliauti visus Lietuvos regionus.

Vardų rinkimo renginys žemaitišku pavadinimu "Ėšrink ruoniokau pati poikiausi varda" vyko Skuodo rajono savivaldybės R.Granausko bibliotekoje.

Jos dalyviai – Bartuvos progimnazijos mokiniai, bibliotekos lankytojai ir svečiai siūlė ruoniukams žemaitiškus vardus.

Muziejaus darbuotojai pagal ruoniukų rastinukų charakterį, išvaizdą jiems priderino šiuos smagius ir įsimintinus vardus: Koisis, Zliosė, Juoris, Klecks, Ruculis, Puodė, Tešlius, Žebelė, Ciongs, Drapana, Dziegorėlis, Gaida, Videlčius, Kresniukas, Kurdupelis, Balgalvė, Kvietka, Gleizius, Ciuocė, Meškis, Kloika.

Ilgą laiką pajūryje rasti ir gydyti į muziejų atvežti ruoniukai buvo pavadinami pagal radimvietę.

Lietuvos jūrų muziejuje gyveno Nidutė, rasta Nidoje, Smiltė – Smiltynėje, Melnė – iš Melnragės.

Kai vietovardžiai pradėjo kartotis, A.Grušas ėmėsi taikyti žemaitišką šnektą savo globotiniams.

Taip atsirado Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas).

Kai pritrūko ir žemaitiškų žodžių, buvo pasitelkti jūriniai pavadinimai: taip atsirado Bujus ir Lotas.

Kasmet Baltijos jūra į Lietuvos pakrantę sugrąžina daugiau nei 20 paliktų ir išsekusių ruonių mažylių.

Šiuo metu sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję vėl paleidžiami į jūrą.

Tačiau tokių sąlygų neužtenka, ne kiekvienas gyvūnas gauna antrąjį gyvybės šansą.

Lietuvos jūrų muziejus, siekdamas prisidėti prie gyvosios gamtos išsaugojimo, darbuojasi prie ambicingo projekto: yra statomas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Klaipėdos uostas atnaujino laivybą, stipraus vėjo dar laukiama
    Klaipėdos uostas atnaujino laivybą, stipraus vėjo dar laukiama

    Pirmąją 2025 metų dieną dėl stipraus vėjo apribota laivyba Klaipėdos jūrų uoste ketvirtadienio rytą vėl atnaujinta, BNS pranešė uosto direkcija. ...

  • Metų sandūroje – stichijos siautėjimai
    Metų sandūroje – stichijos siautėjimai

    Naujametinę naktį uostamiestyje daugiau bėdų pridarė dangus nei švenčiantys klaipėdiečiai. Policija užfiksavo keletą muštynių, į areštinę vežė girtus vairuotojus, o ugniagesiai dešimtis kartų vyko pjaustyti skersai k...

  • Klaipėdos senamiestyje įsigalioja nemokamas parkavimas pietų metu
    Klaipėdos senamiestyje įsigalioja nemokamas parkavimas pietų metu

    Nuo šių metų sausio 1 d. Klaipėdos senamiestyje vairuotojai automobilius pietų metu, nuo 12 val. iki 14 val., gali statyti nemokamai, pranešė savivaldybė. ...

  • Klaipėdos meras apie pagalvės mokestį: mūsų tikslas – užkurti gyvenimą
    Klaipėdos meras apie pagalvės mokestį: mūsų tikslas – užkurti gyvenimą

    Nuo sausio 1 dienos Klaipėdoje pradėtas rinkti vieno euro vadinamasis pagalvės mokestis turėtų padėti „kovoti su sezoniškumu“, tikisi uostamiesčio apgyvendinimo verslo atstovai. ...

  • Vakarų Lietuvoje grėsmingai kyla vandens lygis upėse
    Vakarų Lietuvoje grėsmingai kyla vandens lygis upėse

    Pajūryje ir pamaryje dar naktį prasidėjęs gausus lietus kelia upių lygmenis. ...

    1
  • Uostamiestis pasitiko 2025-uosius metus!
    Uostamiestis pasitiko 2025-uosius metus!

    Klaipėdiečiai ir miesto svečiai Naujų metų sutikimui rinkosi į Teatro aikštę. Uostamiesčio širdyje miestiečiai laukė vidurnaktį dangų nušviesiančių fejerverkų. ...

  • Kur galima leisti fejerverkus?
    Kur galima leisti fejerverkus?

    Beveik visą gruodį skirtingose uostamiesčio pusėse girdisi leidžiamų fejerverkų driokstelėjimai. Dažniau tai daro paaugliai, jiems toks elgesys – pramoga. Tačiau naudoti pirotechnikos priemones prie daugiabučių yra ne tik pavojinga, tai drums...

  • Suplanuoti darbai Klaipėdoje – įgyvendinti
    Suplanuoti darbai Klaipėdoje – įgyvendinti

    Baigiantis 2024-iesiems Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pasidžiaugė per metus įgyvendintais tikslais, prisiminė iššūkius ir padėkojo visiems, kurių dėka daugelis darbų buvo įgyvendinti. ...

  • Senamiestyje fasadus tvarkys ir kitąmet
    Senamiestyje fasadus tvarkys ir kitąmet

    Šiemet Klaipėdos senamiestyje sutvarkyti net 24 pastatų fasadai. Tam skirta daugiau nei 571 tūkst. eurų. Pagal Paveldo pastatų tvarkymo programą atlikti penki kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai, iš biudžeto skirta daugiau nei 184 ...

  • 2024 metų finišas
    2024 metų finišas

    Besibaigiantys 2024-ieji Klaipėdai ir klaipėdiečiams buvo permainingi. Mieste duris atvėrė ne vienas svarbus objektas, pradėtos naujos statybos, pakeisiančios uostamiesčio veidą. Šie metai paženklinti ir netektimis – atsisveikinta su ži...

Daugiau straipsnių