Baigiami svarbūs projektai
Metų pradžioje Vakarų laivų gamyklos grupės bendrovė Vakarų Baltijos laivų statykla į vandenį nuleido kartu su Estijos laivų statybos bendrove „Baltic Workboats“ statomą 12 mln. eurų (be PVM) vertės pirmą Lietuvoje vandeniliu ir elektra varomą laivą.
Naujasis laivas bus skirtas surinkti atliekoms iš į Klaipėdos uostą įplaukiančių laivų.
Planuojama, kad 11 mln. eurų kainuosiantis, 42 m ilgio ir 10 m pločio laivas dirbs visą parą ir galės surinkti 400 kubinių metrų skystų atliekų.
Po daugiau nei metus trukusių statybų baigta Klaipėdos uosto naujoji laivyno bazė.
Naujoji Uosto direkcijos laivyno bazė pastatyta pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, Marių gatvėje, greta Karinių jūrų pajėgų laivynui priklausančios teritorijos.
Patalpos pritaikytos saugiai ir patogiai laikyti specialią uosto priežiūros, teršalų surinkimo, hidrografų įrangą ir kt.
Įrengtose remonto dirbtuvėse bus atliekama įrangos priežiūra ir dalinis remontas, laivai aprūpinami vandeniu.
O buvusioje laivyno bazės teritorijoje, Nemuno g. 40, įgyvendinamas pirmasis šalyje žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo projektas.
Jau kitų metų pradžioje planuojama, kad pagamintu žaliuoju vandeniliu bus aprūpinamas pirmasis šalyje vandeniliu varomas Uosto direkcijos atliekų surinkimo laivas.
Į objektą – pastatą, krantinę, taip pat įrangą, kuria į laivus bus tiekiama elektra – buvo investuota 5,5 mln. eurų.
Be to, direkcija uosto reikmėms stato ir po 5,5 mln. eurų kainuosiančius du locmanų katerius. Jie Klaipėdos uostą turėtų pasiekti metų pabaigoje.
Pasibaigus aktyviajam turizmo sezonui ir sumažėjus keliaujančiųjų Smiltynės perkėlos keltais srautams, pradėtas Naujosios perkėlos krantinių, prie kurių švartuojami keltai, kapitalinis remontas.
Darbus planuojama baigti ateinančių metų balandį.
Uoste – novatoriški akcentai
Šiemet Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale „Independence“ buvo įvykdyta pirmoji biometano virtualaus skystinimo operacija.
Vykdant operaciją, suskystintas biometanas buvo pakrautas į Skandinavijos energetikos įmonės „Gasum OY“ frachtuojamą laivą „Coral Energy“, o virtualų biometano skystinimą terminale atliko Norvegijos energetikos įmonė „Equinor ASA“.
Pradėjus teikti šią paslaugą, biometano gamintojai bei tiekėjai galės efektyviai integruoti savo veiklą į SGD logistikos grandinę ir realizuoti tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje pagamintas ir bendrame Europos dujų tinkle esančias dujas.
O du Klaipėdos uoste veikiančius terminalus šiemet pasiekė elektros tiekimo laivams nuo kranto įranga.
Jos išbandymo darbus ketinta atlikti dar šiemet, o jau kitąmet prie krantinių prišvartuoti laivai galės išjungti variklius ir naudoti nuo kranto tiekiamą elektrą, taip sumažindami oro taršą bei skleidžiamą triukšmą.
Teigiama, kad elektros tiekimo nuo kranto įranga leis keltams pirmiesiems uoste išjungti variklius ir sumažinti poveikį aplinkai beveik iki nulio.
Šis projektas – tarsi įsibėgėjančios elektrifikacijos Klaipėdos uoste ženklas.
Artimiausiais metais tokius įrenginius ketinama pastatyti ir kituose terminaluose, kur jais galėtų pasinaudoti kruiziniai ir konteineriniai laivai.
Skaičiuojama, kad prie kranto stovintys laivai sukuria 41 proc. visų emisijų uoste. Ateityje visiškai elektrifikavus krantines, emisijos turėtų sumažėti net apie 33 proc.
Be kita ko, Klaipėdos SGD terminalą šiais metais pasiekė didžiausios privačios Ukrainos energetikos grupės DTEK dukterinės įmonės „D. TRADING International SA“ užsakytas krovinys iš JAV.
Į laivo-saugyklos „Independence“ talpyklas iš į Klaipėdos uostą atvykusio dujovežio „GasLog Houston“ perkrauta apie 160 tūkst. kubinių metrų amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų.
Po išdujinimo dalis į Klaipėdą atgabento krovinio vamzdynais bei per tarptautines dujotiekio jungtis turėjo pasiekti ir Ukrainą.
Nuotaikas niaukia prognozės
Pastarąjį pusmetį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neslėpė optimizmo dėl Klaipėdos uoste augančios krovos, akcentuodama, kad „į viršų stiebiasi daugumos krovinių kreivės ir kompensuoja kai kuriuos praradimus“.
Uosto direkcijai paviešinus informaciją apie per pirmus tris šių metų ketvirčius daugiau nei dešimtadaliu augusią krovą, puikių rezultatų euforiją netruko nuslopinti uoste dirbančių krovos įmonių atstovai.
Anot uoste veikiančių kompanijų, oficialiai pateikiami skaičiai tik atrodo optimistiškai.
Artimiausias perspektyvas uostininkai vertina kur kas liūdniau vien jau dėl planų nuo kitų metų pradžios didinti geležinkelio paslaugų įkainius.
Kaip BNS teigė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus, skaičiai atrodo geri, bet priežastys, kodėl tai atsitiko, nėra susijusios su Lietuvos ekonomika.
Pavyzdžiui, bendrovės „KN Energies“ suskystintųjų gamtinių dujų krovos augimas 23 proc. esą susijęs su tuo, kad pernai jos laivas „Independence“ buvo remontuojamas ir terminalas kelis mėnesius neveikė.
Tuo metu iškasenų ir statybinių medžiagų 23 proc. augimas siejamas su pernykščiu kritimu ir Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ veiklos sustabdymu.
L. Rimkui antrino „Achemos grupės“ valdomos bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ vadovas Vitalijus Muštukas, pridūręs, kad „šiuo metu naujų krovinių srautų Klaipėdos uoste nėra“.
Tačiau krovos įmonių vadovai akcentavo, kad augimui įtakos turi vadinamieji transhipmentiniai arba krovinių paskirstymo laivai, kurie atgabena konteinerius į Klaipėdos uostą, iš kur jie mažesniais laivais išplukdomi į kitus Europos uostus.
„Neneigiame, kad rezultatai kol kas yra teigiami, tačiau preventyviai įspėjame, kad nebūtų padarytos reikšmingos ir esminės klaidos“, – kalbėjo L. Rimkus.
Neneigiame, kad rezultatai kol kas yra teigiami, tačiau preventyviai įspėjame, kad nebūtų padarytos reikšmingos ir esminės klaidos.
Atsirado pelno siekimas?
Kokią vietą rinkos Baltijos šalyse Klaipėdos uostas užims kitais metais tuo pat metu, priklausys nuo daugybės faktorių, tarp jų ir ar bus priimtos dvi Uosto įstatymo pataisos, kurios esą paveiktų čia dirbančių įmonių veiklą, nes uostininkai pirminiuose projektuose įžvelgia labai daug rizikų, tarp kurių – didinti uosto rinkliavas ir mokesčius.
„Labai liūdna, kad neieškoma ekonomiškai pagrįstų sprendinių, o, keliant tarifus, bandoma išsiaiškinti, kiek dar pirkėjas pajėgus sumokėti už paslaugą. Tai nėra pats geriausias sprendimas, nes, tikėtina, drastiškai pradės mažėti krovinių srautas, kuris gali būti perkeltas į pigesnes vietas“, – neabejoja L. Rimkus.
Esą jau dabar lietuvių kompanijos kviečiamos investuoti į Rygos uostą ir ten jų jau nemažai, yra kuriami nauji terminalai su lengvatinėmis sąlygomis.
Trintis tarp Uosto direkcijos ir čia veikiančių bendrovių išaugo, kai Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija iš valstybės įmonės nuo 2023 m. sausio tapo akcine bendrove, nes kaip tik šiuo momentu esą pasikeitė direkcijos elgsena, atsirado pelno siekimas, kuris, uostininkų įsitikinimu, yra per siauras požiūris, kalbant apie valstybės ekonomiką.
Šiuo metu Uosto direkcija vysto infrastruktūros projektus už maždaug 80 mln. eurų, kurie turi specialųjį atsipirkimo statusą, tai yra 2 proc. atsipirkimą per metus.
Kitaip tariant, šie projektai atsipirks tik po 50 metų.
Todėl esą natūralu, kad direkcijai reikalinga tam tikra finansinė „pagalvė“, kurią šiuo atveju geriausia susiformuoti iš rinkliavų ir mokesčių.
Kruizinių turistų antplūdis
Šiemet kruiziniais laivais į Klaipėdą atvyko daugiau nei 76 tūkst. keleivių. Tai yra didžiausias keleiviniais laineriais atvykusių turistų skaičius Klaipėdos uosto istorijoje.
Tikėtina, kad kitais metais jų bus dar daugiau, nes į uostamiestį planuoja atplaukti beveik šimtas kruizinių laivų.
Per pastarąjį penkmetį iš viso į Klaipėdos uostą kruiziniais laivais atkeliavo daugiau nei 231 tūkst. turistų.
Palyginimui, šių metų pradžioje Klaipėdoje gyventojų skaičius siekė beveik 161 tūkst.
Statistika rodo, kad dauguma jūros keliu Lietuvą atrandančių žmonių keliauja po miestą, lanko čia veikiančias kavines, restoranus, kultūros įstaigas ar renkasi ekskursijas po visame regione esančius lankytinus objektus.
Tai reiškia, kad laivuose neliekantys turistai sausumoje atveria pinigines – vidutiniškai vienas turistas krante pirkiniams ar pramogoms skiria apie 39 eurus.
2020–2024 m. laikotarpio duomenimis, kruiziniais laivais į Klaipėdą atkeliavę turistai išleido apie 9 mln. eurų.
Klaipėdos uoste jau įsibėgėjo vienas svarbiausių šiuo metu įgyvendinamų projektų – naujojo kruizinių laivų terminalo statybos.
Šis objektas taps patrauklia bei įsimintina Lietuvos vizitine kortele – pirmuoju įspūdžiu į mūsų šalį atplaukiantiems turistams.
Organiškai į miesto centre besikuriančias aukštos kokybės erdves įsiliesiantis projektas bus užbaigtas po poros metų.
Tarp saugiausių pasaulyje
Lietuvai septintus metus iš eilės pavyko išlaikyti baltąją vėliavą – tai reiškia, kad laivai su Lietuvos vėliava atitinka aukštus tarptautinius saugios laivybos standartus.
Baltosios vėliavos valstybių sąrašas sudarytas šių metų liepos 1 d., įsigaliojus atnaujintam Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumui.
Kaip ir ankstesniais metais, Lietuva Baltosios vėliavos valstybių sąraše išsaugojo 34 vietą.
Tarp Baltijos šalių poziciją prarado Estija – ji šiais metais iš 28 pozicijos nukrito į 33.
Latvija, praėjusiais metais netekusi baltosios vėliavos titulo, šiemet liko 44 vietoje pilkajame sąraše.
Baltajame vėliavų sąraše iš viso yra 40 valstybių.
Saugią laivybą ir ją reglamentuojančių reikalavimų laikymąsi užtikrina ir patys laivų savininkai.
Suprasdami nustatytų saugios laivybos reikalavimų svarbą, jie kasdien prižiūri, kad šalyje ir už jos ribų plaukiojantys jūrų laivai būtų techniškai tvarkingi ir saugūs.
Valstybių laivynai pagal nustatytus rodiklius gali patekti į vieną iš trijų sąrašų: baltosios, pilkosios arba juodosios vėliavos.
Šiemet baltajame sąraše yra 40 šalių, pilkajame – 17, juodajame – 12.
Baltajame sąraše pozicija apskaičiuojama pagal tam tikrą formulę, kurioje svarbiausi keli rodikliai – laivų patikrų skaičius ir sulaikytų laivų skaičius užsienio uostuose per pastaruosius trejus metus.
Per šį laikotarpį įvairiuose uostuose Lietuvos laivai buvo patikrinti 100 kartų.
Lietuvos poziciją Paryžiaus memorandumo sąraše lėmė 2024 m. gruodį Italijoje sulaikytas laivas, plaukiojantis su Lietuvos vėliava.
Pradėta bankroto byla
Šiais metais bankroto byla iškelta naftos produktų ekspedijavimo bendrovei „Naftos grupė“, kurios vadovai ir akcininkai nuteisti didelės vertės turto pasisavinimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo baudžiamojoje byloje.
Anot teisėjo, prognozuoti, kada pavyks išnagrinėti šios bendrovės bankroto bylą, labai sunku, nes ji tik prasidėjo.
Nutartyje rašoma, kad kovo 19 d. Klaipėdos apygardos teismas tenkino nuteisto buvusio „Naftos grupės“ generalinio direktoriaus Antano Urbučio prašymą iškelti įmonei bankroto bylą.
A. Urbutis teismui nurodė, kad „visas bendrovės turtas ir atsiskaitomosios sąskaitos yra areštuotos antstolių, todėl bendrovė neturi galimybės toliau vykdyti veiklą“.
Teigiama, kad įmonės įsipareigojimai žymiai viršija turto vertę.
Pernai liepą teismas nurodė „Naftos grupei“ Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) sumokėti 7,9 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių skolų.
Įmonės įsipareigojimai siekia 8,2 mln. eurų, o jos turtas – tik 1,1 mln. eurų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų vasarį galutinai kaltais pripažino „Naftos grupės“ savininkus ir vadovus brolius Artūrą ir Antaną Urbučius bei dar keturis kaltinamuosius.
„Naftos grupės“ akcininkui Ar. Urbučiui skirtas laisvės atėmimas 6 metams, bausmė atidėta trejiems metams, An. Urbučiui – 4 metų įkalinimas, kuris atidėtas dvejiems metams, o buvusiam „Klaipėdos naftos“ komercijos direktoriui Ričardui Milvydui – trejų metų laisvės atėmimas, įpareigojant jį nedelsiant išleisti iš Kauno kalėjimo bei atidėti bausmę trejiems metams.
Buvusiai „Naftos grupės“ Tiekimo skyriaus vadovei Svetlanai Popovai bausmė sušvelninta iki 1 metų ir 5 mėnesių, jos vykdymą atidedant vieneriems metams.
Ketvirtis amžiaus – po žūties
Šį birželį sukako lygiai 25 metai, kai per uraganą Ramiajame vandenyne pradingo Lietuvos transporto laivyno laivas „Linkuva“ ir jame buvusi įgula.
Jau ketvirtį amžiaus slegia nežinia, kas išties nutiko ir kodėl laivas atsidūrė pačiame neregėtos stichijos epicentre.
Dvylikos metų senumo 112 m ilgio laivas „Linkuva“ priklausė Klaipėdos transporto laivynui.
Tą birželį jis be krovinio plaukė iš Busano (Pietų Korėjoje) į Long Byčą (JAV).
Įgulai pranešta, kad artinasi audra.
Tačiau niekas nesitikėjo, kad ji virs į ketvirtos kategorijos uraganą „Karlota“ (angl. Carlotta).
Krante dar sulaukta žinių, kad prasidėjusios audros metu nesunkiai susižeidė laivo bocmanas Ivanas Bogdanovičius.
Laivas savo reisą tęsė nepaisydamas stiprėjančio vėjo.
350 km į pietryčius nuo Akapulko (Meksika) buvusi „Linkuva“ pranešė apie pagrindinio variklio gedimą, dėl kurio šis buvo išjungtas, tačiau vėliau vėl paleistas.
Amerikiečių ryšys su laivu „Linkuva“ nutrūko birželio 21 d. 9 val. ryto Lietuvos laiku.
Laive buvęs radijo plūduras nesuveikė.
JAV ir Meksikos pakrančių apsauga „Linkuvos“ ieškojo aštuonias dienas.
Paieškų metu rastos laivo gelbėjimosi valtys, tačiau jomis įgula nepasinaudojo.
Daugiau jokių „Linkuvos“ ženklų, liekanų ar nuolaužų neaptikta.
18 žmonių laivo įgula liepos 28 d. paskelbta žuvusia arba dingusia be žinios.
Visi jie buvo Lietuvos piliečiai, tarp vyrų – viena moteris, Anastasija Komisarova, gaminusi jiems maistą.
Jau paskui, matant uragano kryptį ir laivo lokaciją, spėjama, kad „Linkuva“ atsidūrė uragano epicentre, kurio gniaužtuose vėjo greitis siekė 80 m/s.
Tai kone dvigubai stipresnis vėjas nei 1999 m. gruodžio pradžioje Lietuvos pakrantę siaubęs uraganas „Anatolijus“.
„Linkuva“ buvo vienas naujausių Klaipėdos transporto laivyno laivų, kainavęs apie 20 mln. litų.
Jis buvo pastatytas Japonijoje 1988 m.
Žiniasklaidoje skelbta, kad įgulos narių šeimoms, netekus maitintojų, išmokėta per 1,5 mln. litų.
Iš draudimo kompensacijos sulaukė ir kompanija, kuriai priklausė laivas. Skelbta, kad ji gavo 18 mln. litų.
Šiai tragedijai atminti Klaipėdos skulptūrų parke „Linkuvos“ įgulai pagerbti pastatytas paminklas.
Kasmet prie jo per žūties metines, Vėlines ir Jūros šventę ateina ne tik oficialūs asmenys, bet ir „Linkuvos“ įgulos artimieji, skaudžiai išgyvenę jūrininkų netektis.
Žmogaus iššūkis stichijai
Šią vasarą žinomas Lietuvos animatorius, triatlonininkas ir ištvermės sporto mėgėjas Meinardas Valkevičius įgyvendino vieną drąsiausių fizinių iššūkių Baltijos šalyse – perplaukė Baltijos jūrą nuo Švedijos iki Lietuvos, kiek daugiau nei per dvi savaites įveikęs per 350 kilometrų.
Tai ne pirmas Meinardo iššūkis vandenyje. Prieš kelerius metus jis per 4 dienas nuplaukė 170 km Neries upe – nuo Vilniaus iki Kauno.
M. Valkevičius – triatlonininkas, tad plaukimas, dviračių sportas ir bėgimas jam yra įprastos sporto šakos.
Ne kartą yra įveikęs „Ironman“ varžybas, keliolika maratonų ir ultramaratonų.
Iš Švedijos liepos 14-ąją išplaukusį lietuvį rugpjūčio 3 d. popietę Palangos paplūdimyje pasitiko minia gerbėjų.
M. Valkevičius pasiekė savo kelionės tikslą – perplaukė Baltijos jūrą.
Plaukiką jūroje lydėjo laivas ir baidarė.
Pagal planą, 350 km atstumą jis turėjo įveikti per dvi savaites.
Lietuvis kasdien socialinių tinklų paskyrose su sekėjais dalijosi užklumpančiais iššūkiais ir emocijomis.
„Jūros nesušlapęs neperplauksi. Tenka joje iškęsti viską. Nuo emocijų pliūpsnio, iki fizinių sunkumų. Bet judu pirmyn. Kiekvienas grybšnis artina prie namų“, – feisbuko paskyroje rašė Meinardas.
2007 m. Baltijos jūrą perplaukė buvęs pasaulio ultratriatlono čempionas Vidmantas Urbonas. Jis tuomet įveikė apie 250 kilometrų.
Irkline valtimi įveikti Ramųjį vandenyną bandė klaipėdietis Aurimas Mockus.
Pernai rudenį pradėjęs kelionę iš Amerikos į Australiją, keliautojas, deja, jos nepabaigė.
Planuota, kad kelionė truks 6–8 mėnesius.
Šių metų vasario viduryje imta kalbėti, kad finišuoti gali pavykti dar kovo pradžioje, taip pat buvo tikimybė pagerinti Gineso rekordą.
Paskutinėmis vasario dienomis prasidėjo dideli išbandymai, netoliese sukosi taifūnas.
Naktį iš vasario 28 d. į kovo 1 d. Australijos laiku jis paspaudė pagalbos mygtuką.
Klaipėdietį išgelbėjo Australijos karo jūrininkai.
Naujausi komentarai