2020-ieji Klaipėdai – ambicingų projektų ir ryškių įvykių metai

  • Teksto dydis:

2020 m. pradžioje savivaldybės taryba tvirtins Klaipėdos miesto savivaldybės 2020–2022 m. strateginį veiklos planą ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2020 m. biudžetą. Kadangi savivaldybės tarybos sudėtis yra pastebimai pasikeitusi po 2019 m. kovo mėnesio rinkimų, neretam miestiečiui kyla klausimas, kaip tai paveiks ilgalaikius miesto tikslus ir ar bus tęsiami ankstesnės kadencijos pradėti darbai.

Kokie bus ateinantys metai uostamiesčiui, paklausėme Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko.

„Skambės galbūt nelabai šventiškai, bet ateinantys metai Klaipėdai – didžiulių iššūkių daugelyje sričių metai. Neabejoju, kad nuo metų pradžios prasidedantys rimti darbai bus pradėti laiku, o tie, kurie pradėti anksčiau, bus tęsiami arba baigti numatytais terminais“, – sakė miesto vadovas.

„Pasitinkant Naujuosius metus galima pasidžiaugti tuo, kad turime tikrai labai stiprų administracinės ir politinės lyderystės sąveikavimą, kas yra labai svarbu kalbant apie būsimus iššūkius ir ypač – jų suvaldymą. Tiek administracinės, tiek politinės valdžios kalbėjimas, derinimas ir daugelio probleminių klausimų sprendimas unisonu yra stiprus motyvas miestui įgyvendinti ambicingas vizijas“, – išvien miesto labui dirbančios mero ir savivaldybės administracijos institucijų svarbą pažymėjo V. Grubliauskas.

Klaipėda yra viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kuri yra pajėgi į miesto infrastruktūros išvystymą investuoti savo lėšas.

Miesto vadovas kvietė nusiteikti laikiniems, bet neišvengiamiems nepatogumams: „Be abejo, turime suprasti, kad šios vizijos – mieste vyksiantys darbai – kai kuriais atvejais taps tam tikrais nepatogumais miestiečiams. Kalbu apie tvarkomas gatves, aikštes ar kitas viešąsias vietas. Tačiau visa tai bus daroma tam, kad sutvarkytume, pastatytume, sukurtume mieste naują kokybę“.

Anot Klaipėdos mero, ateinantys metai bus iššūkių metai ne tik infrastruktūros, bet ir kultūrinių renginių srityje.

Vienas ryškiausių kultūrinių akcentų – po Jūros šventės uostamiestyje šurmuliuosianti „Europiada“, kuri į miestą sutrauks beveik 5 tūkst. svečių. Meras pabrėžė, kad iki to laiko turi būti deramai sutvarkytos erdvės, kuriose vyks „Europiados“ dalyvių iš įvairių šalių pasirodymai, o klaipėdiečiai vėl bus kviečiami prisiminti tas savo savybes, kurios juos visada išskirdavo iš kitų Lietuvos miestų gyventojų, – draugiškumą, aktyvumą, svetingumą, toleranciją ir geranoriškumą.

„Labai tikiu, kad 2020-ieji, kurie jau bus naujai išrinktos valdžios veiklos ir darbo metai, metų pabaigoje bus vainikuoti drąsių ambicijų įgyvendintais darbais, ir kad visi tie iššūkiai, kurie šiandien atrodo gana sudėtingi, taps kūnu. Belieka tikėtis, kad pavyks išvengti ne nuo mūsų priklausančių aplinkybių. Taip pat belieka tikėtis ir linkėti, kad visi rangovai, kurie dirbs toje gausybėje objektų, bus patikimi, darbštūs, drausmingi, nes miesto valdžia tikrai bus labai reikli jų atliekamiems darbams, jų kokybei bei terminams“, – apie ateinančiais metais uostamiesčio valdžios laukiančius rimtus išbandymus kalbėjo meras V. Grubliauskas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad savivaldybės strateginis veiklos planas ir biudžetas yra rengiami atsižvelgiant į daugelį anksčiau tarybos patvirtintų strateginių dokumentų, tokių kaip Miesto ilgalaikis strateginis plėtros planas, Ekonominės plėtros strategija, darnaus judumo planas.

Po savivaldybės tarybos rinkimų 2019 m. balandį Klaipėdoje buvo pasirašyta tarybos daugumos – koalicijos programa „Nauja jėga Klaipėdai!“, kurioje numatyti perspektyviniai uždaviniai. Remiantis šiuo dokumentu 2019 m. liepos 25 d. buvo patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės 2019–2023 metų veiklos prioritetai, kuriuos turės įgyvendinti savivaldybė. Tarp prioritetuose numatytų darbų yra ir naujų, ir tęstinių, pradėtų vykdyti prieš keletą metų.

Ateinančius trejus metus savivaldybės veikla bus koncentruota į aplinkosaugą, miesto ir uosto darnią plėtrą, modernios miesto infrastruktūros vystymą, senamiesčio atgaivinimą, švietimo sistemos plėtojimą, sveikatos ir socialinių paslaugų kokybės bei prieinamumo didinimą, kultūros, sporto paslaugų bei jaunimo politikos plėtrą, skaidrią ir efektyvią savivaldą.

Strateginiuose planuose numatyta daug svarbių darbų, tačiau ar visiems jiems pakaks miesto biudžeto lėšų?

Apibendrindama šių metų biudžeto vykdymą, Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė pasidžiaugė, kad uostamiesčiui 2019-ieji buvo labai sėkmingi. Prognozuojama, kad į miesto biudžetą bus surinkta 7–8 mln. eurų viršplaninių pajamų. Didžiausią jų dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis, kurio, kaip prognozuojama, bus surinkta 4,5–5 mln. eurų daugiau, negu planuota. Daugiau pinigų į miesto biudžetą surinkta ir iš vietinių rinkliavų, reikšminga suma miesto biudžetą papildė dividentai, pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčių, turto pardavimo ir kt. (iš viso 2,5–3 mln.).

„Visos viršplaninės biudžeto lėšos bus skirtos kitų metų biudžeto pajamoms papildyti. Viršplaninės pajamos iš esmės bus naudojamos išaugusiam investicinių projektų lėšų poreikiui patenkinti, taip pat – kitoms programoms, kurios yra finansuojamos iš miesto biudžeto lėšų, tarp jų – Klaipėdos pasirengimui tapti Europos jaunimo sostine 2021 m.“, – patikino A. Špučienė.

Finansų ir turto departamento direktorė akcentavo, kad, nepaisant sėkmingo biudžeto lėšų surinkimo, savivaldybės administracijos laukia rimtas iššūkis – subalansuoti biudžetą taip, kad būtų numatytas finansavimas prioritetinėms sritims. 2020 m. biudžetas bus įtemptas, nes reikia užtikrinti valstybės politiką dėl nuoseklaus biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo, prasideda daugelio ES iš dalies finansuojamų projektų rangos darbai.

Prioritetas – stambios apimties projektams, finansuojamiems iš ES lėšų

2020-ieji Lietuvos uostamiesčiui ir jo gyventojams bus nelengvų išbandymų metai, – tokios pat nuomonės, kaip Klaipėdos meras, yra ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Klaipėdoje bus vykdomas rekordinis skaičius infrastruktūrinių projektų, todėl miestas bus išraustas, bus daug nepasitenkinimo, tačiau tai – laikini sunkumai, prognozavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Dobranskis, kviesdamas laikinus nepatogumus vertinti pozityviai: „Miestas turi vystytis, nuo to jis tik gražės, čia gyventi bus patogiau visiems.“

Kokie svarbiausi darbai savivaldybės planuose numatomi 2020–2022 m. ir kur bus nukreiptos miesto investicijos?

„Prioritetas – dideli, miestui svarbūs objektai, kurių statyba turi konkrečius įgyvendinimo terminus, todėl turime padaryti viską, kad neprarastume šiems objektams skirto ES finansavimo“, – sakė A. Dobranskis.

Taip ateityje turėtų atrodyti Danės krantinės, kurios kitąmet bus pradėtos tvarkyti pagal Danės upės krantinių rekonstrukcijos ir prieigų sutvarkymo projektą. (Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.)

Išsamiai apie tai, kas Lietuvos uostamiesčio laukia artimiausius keletą metų, papasakojo Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė. Anot jos, ateinančių trejų metų laikotarpis ypatingas tuo, kad iki 2023 m. pradžios reikia panaudoti miestui skirtas Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas. Klaipėda šiuo metu įgyvendina virš 20 investicinių projektų, kuriems yra skirta ES finansinė parama. Visų pirma tai – kompleksinio miesto integruotos teritorijos vystymo projektai: Danės upės krantinių rekonstrukcija ir jos prieigų sutvarkymas, viešosios erdvės prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro pertvarkymas, pėsčiųjų tako palei Taikos pr. (nuo Sausio 15-osios iki Kauno g.) sutvarkymas, Turgaus aikštės ir jos prieigų sutvarkymas, taip pat – Ąžuolų giraitės bei Malūnų parko sutvarkymas.

2020 m. bus užbaigtas ES lėšomis finansuojamas Klaipėdos bastionų komplekso arba Jono kalnelio sutvarkymas. Iš dalies ES lėšomis finansuojama ir miesto gatvių rekonstrukcija: Tilžės g. nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos rekonstravimas, pertvarkant žiedinę Mokyklos g. ir Šilutės pl. sankryžą, Šilutės plento ruožo nuo Tilžės g. iki geležinkelio pervažos (iki Kauno g.) rekonstrukcija, Teatro g. ir Sukilėlių g. rekonstrukcija, senamiesčio grindinio atnaujinimas ir pritaikymas žmonėms su specialiaisiais poreikiais.

Vykdant ES projektą, 2020 m. planuojama įrengti parką šiaurinėje miesto dalyje – 9 hektarų teritorijoje Melnragėje, tarp Vėtros ir Nėgių gatvių. Dabar ten yra pušynas, auga savaime prižėlę krūmai.

Šiems prioritetiniams projektams įgyvendinti 2020–2022 m. numatoma skirti didžiausius savivaldybės finansinius (planuojama, kad per trejus metus savivaldybė prie ES projektų prisidės beveik 20 mln. eurų) ir žmogiškuosius resursus.

Kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija 2020 m. planuojama pradėti šiaurinės miesto dalies gyventojams aktualų ir ilgai lauktą projektą – įvažiavimo į miestą pro Tauralaukį – Pajūrio g. rekonstrukciją. Darbai tęsis iki 2022 m. Miestas prie šio projekto ketina prisidėti maždaug 3,3 mln. eurų.

Kitų metų pradžioje bus pradėtas vieno iš svarbiausių miesto gyventojams projekto įgyvendinimas, tai – Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžos rekonstrukcija, kuri bus vykdoma kooperuojant miesto ir valstybės lėšas. Šio maždaug 36 mln. eurų vertės projekto rangos darbus ketinama pradėti kitąmet. Iš valstybės biudžeto šiam projektui finansuoti kitąmet pažadėta skirti 5 mln. eurų. Tikimasi, kad prie šio projekto finansavimo prisidės uostas, niekad neneigęs šios transporto arterijos svarbos.

Apie šio objekto rekonstrukcijos svarbą kalbama jau ne vieną dešimtmetį. Baltijos prospekte nuolat susidaro didelių krovininių bei lengvųjų automobilių mašinų spūstys, aplinkinių teritorijų gyventojai kenčia nuo padidėjusio triukšmo, oro taršos, nesaugių eismo sąlygų. Savivaldybė viena pati nėra pajėgi išspręsti sunkiojo transporto patekimo į uostą ir išvažiavimo iš jo problemų, dėl to tikimasi sulaukti deramo valstybės institucijų dėmesio labai svarbiems Klaipėdai transporto projektams – pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus įrengimui bei Baltijos pr. žiedinių sankryžų rekonstravimui. Įgyvendinus minėtus projektus, žymiai sumažėtų spūsčių, pagerėtų gyventojų gyvenimo kokybė, į uosto teritoriją būtų galima patekti greičiau ir patogiau, tai darytų teigiamą įtaką šalies ekonominiams rodikliams. Savivaldybė tam yra pasirengusi: 2017 m. buvo parengti Baltijos pr. žiedinių sankryžų projektiniai pasiūlymai, 2020 m. pavasarį planuojama užbaigti rengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą bei, sulaukus valstybės investicijų, pradėti rekonstrukciją.

Klaipėdos miesto savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė. (Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.)

Dėmesys gamtosaugai

Miesto gyventojams labai aktuali gamtosaugos tema. Kaip miestas planuoja spręsti aštrėjančias aplinkos taršos problemas?

Aplinkos oro užterštumas yra viena iš pagrindinių aplinkosaugos problemų. Įgyvendinant LR Aplinkos oro apsaugos įstatymą ir siekiant gerinti aplinkos oro kokybę Klaipėdos savivaldybės teritorijoje rengiama aplinkos oro kokybės valdymo programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas, kuriuose numatytais veiksmais ir oro kokybės valdymo priemonėmis siekiama palaikyti ir toliau gerinti tinkamą aplinkos oro kokybę ir užtikrinti švaresnį orą mieste. Rengiant planą tiriama oro kokybė mieste, t. y. suderintose vietose ir suderintu laiku atliekami aplinkos oro kokybės taršos matavimai (kietosiomis dalelėmis, azoto oksidais, sieros dioksidu, sieros vandeniliu, amoniaku ir lakiaisiais organiniais junginiais; analizuojama iš anksto nežinomų lakių ir pusiau lakių medžiagų, įskaitant kvapą turinčių junginių, cheminė sudėtis ir koncentracija), bus vykdomas aplinkos oro taršos modeliavimas, o pagal gautus rezultatus bus pasiūlytos priemonės probleminiams klausimams spręsti. Tikimasi, kad atlikti tyrimai ne tik leis parengti kokybišką oro kokybės gerinimo planą, bet ir pagelbės kontroliuojančioms institucijoms nustatant taršos objektus.

Siekiant mažinti aplinkos oro taršą kietosiomis dalelėmis, 2019 m. įsigytos 4 vakuuminės valymo mašinos, kurios nuolatos dirba miesto gatvėse. Dar keturias mašinas – tris, skirtas šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų valymui, ir vieną – siauresnėms gatvelėms prižiūrėti, savivaldybė įsigis 2020 m.

Aplinkosaugos srityje taip pat numatyta įgyvendinti apsauginių želdinių įrengimo veiksmų planą siekiant apželdinti labiausiai taršos veikiamas teritorijas bei žvyrkelių asfaltavimo planą siekiant išasfaltuoti ne mažiau kaip 10 km žvyruotų kelių, taip sumažinant dulkėtumą gyvenamuosiuose rajonuose.

Miesto aplinkos kokybei didelę reikšmę turi darnaus judumo priemonių įgyvendinimas – kuo daugiau žmonių kasdieninėms kelionėms renkasi viešąjį transportą, dviratį, tuo mieste mažiau automobilių, tuo švaresnis oras ir saugesnė gyvenamoji aplinka. Sekdama pažangių Europos miestų pavyzdžiu, Klaipėda siekia nuosekliai įgyvendinti 2018 m. savivaldybės patvirtintą Darnaus judumo planą. Vienas svarbiausių darbų – per ateinančius 3 metus bus paruošti ir įgyvendinti viešojo transporto parko atnaujinimo strategiją norint padidinti alternatyviu kuru varomų viešojo transporto priemonių dalį iki 65 proc.

Siekiant mažinti triukšmą, savivaldybė kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ dalyvaus projekte, kurio metu planuojama įrengti triukšmo saugos 3–6 metrų aukščio užtvaras prie gyvenamųjų teritorijų, esančių Dariaus ir Girėno g., Smilties Pylimo g., Herkaus Manto g., Pušyno g., Stadiono g., Malūnininkų g., Geležinkelio ir Girulių g. Tokiu būdu bus sumažintas geležinkelio neigiamas poveikis aplinkai ir gyventojams.

Klaipėdos savivaldybė taip pat inicijuos reikiamus veiksmus siekiant išsiaiškinti chromu užteršto dirvožemio šiaurinėje miesto dalyje paplitimą ir dirvožemyje rasto chromo prigimtį.

Kaip jau skelbta, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė pakartotinių tyrimų išvadą, kuri patvirtino dirvožemio užterštumą chromu šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje šalia Vitės progimnazijos ir Švyturio g. gyvenamųjų namų. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimų skyriaus laboratorija patvirtino ankstesniais tyrimais nustatytą viršytą chromo taršą.

Klaipėdos savivaldybė ruošia reikalingus dokumentus ir nedelsdama vykdys būtinus pirkimus, kad kuo greičiau būtų atliktas ekogeologinis tyrimas Vitės kvartale. Papildomai bus nustatomas ir chromo valentingumas, nes atlikus vien ekogeologinius tyrimus, jų turinys būtų nepakankamas įvertinti, kokios rūšies chromu yra užterštas gruntas. 2020 m. taip pat numatyta parengti teritorijos, kurioje rasta chromu užteršto dirvožemio, tvarkymo programą.

2022 m. planuojama pradėti statyti naują sporto salę Kretingos g. / Šviesos g.  (Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.)



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lolas

Lolas portretas
Šudiną Šilutės pl. 5 metus tvarkyti? Nejuokinkit Lietuvos, pas visų gimnės užsieniuose gyvena. Jau 100 kartą rašiau, Londone greičiau metro iškasa, užbetonuoja ir komunikacija praveda ir paledžia negu Jūs Šilutėl pl. kelius kelius pertvarkot.

wilnonesostine

wilnonesostine portretas
Mieli klaipiedeciai,matau,kad jau ir jus pradedat suprasti,kad Wilno yra šunvote ant Lietuvos kuno.Vilnieciai,per konstitucini teisma pasidvigubino miesto biudzeta dvigubai.ir ji siuo metu sudaro 620 milijonu euru.Tai yra tiek ,kiek Kauno-Klaipedos ir Siauliu kartu sudejus.Klaipedos biudzetas 184 milijonai euru,Kauno-320,Siauliu-150 milijonu euru.Be to portugalai sugalvojo statyti dar vilniaus stadiona uz 338 milijonus euru.Galite paziureti yuotubeje apie portugalu aferas--NACIONALINIS STADIONAS,AMZIAUS AFERA

Ulla

Ulla portretas
Dar daugiau nebaigtų darbų.. geriau senus darbus užbaikite tuomet nauji darbai neatrodys juokingi.
VISI KOMENTARAI 28
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių