„Vėjas gluosniuose“ – tėčio istorijos aklam sūnui

  • Teksto dydis:

Klaipėdos dramos teatras (Teatro g. 2, Klaipėda) į premjerą kviečia vaikus – spalio 8 – 9 d. 12 val. teatras rodys spektaklį pagal vieną garsiausių pasaulyje klasikinės vaikų literatūros knygą – Kennetho Grahame‘o „Vėjas gluosniuose“. Spektaklio režisierius ir inscenizacijos autorius – Antanas Gluskinas, dailininkė Anželika Šulcaitė, choreografas Donatas Bakėjus, kompozitorius Martynas Bialobžeskis.

Spektaklyje vaidins Mikalojus Urbonas, Edvardas Brazys, Jonas Baranauskas, Donatas Stakėnas, Gytis Šimelionis, Simonas Lunevičius.

Spektaklis rekomenduojamas vaikams nuo 4 iki 12 metų.

Šiuo spektakliu Klaipėdos dramos teatre pradedama nauja iniciatyva – spektaklių vertimas gestų kalba. Verčiami bus atskiri spektakliai, žiūrovai turėtų sekti informaciją konkrečios dienos spektaklio aprašyme. Iki naujų metų spektaklio „Vėjas gluosniuose“ vertimai planuojami spalio 23 d., lapkričio 4 d. ir gruodžio 3 d., Tarptautinę neįgaliųjų dieną. Spektaklius vers Klaipėdos apskrities Gestų kalbos vertėjų centro vertėjai.

K. Grahame‘o „Vėjas gluosniuose“ pirmą kartą pasirodė 1908 m. Anglijoje. Tai knyga vaikams, kurią kuo mieliausiai skaito ir jų tėvai, atpažįstantys paupio gyventojų personažuose švelnią „suaugusiųjų pasaulio“ parodiją.

Britai K. Grahame‘o (1859 – 1932) „Vėjas gluosniuose“ tiesiog dievina – ši knyga ir jos personažai jau seniai tapo savotišku Senosios Anglijos simboliu. „The Guardian“ įtraukė ją į visų laikų geriausių knygų šimtuką – garbingu trisdešimt aštuntuoju numeriu. Pagal „Vėjas gluosniuose“ pasaulyje yra sukurta nesuskaičiuojama daugybė vaidybinių ir animacinių filmų, miuziklų, spektaklių. Beje, pačios pirmosios inscenizacijos teatre autorius buvo A. A. Milnas, mums puikiai žinomas kaip „Mikės Pūkuotuko“ autorius. „Vėjas gluosniuose“ paliko ne menkesnį pėdsaką pasaulio kultūroje nei visiems žinoma „Alisa Stebuklų šalyje“. Įdomu, kad net garsiųjų „Pink Floyd“ albumo „The Piper at the Gates of Dawn“ („Trimitininkas prie Aušros vartų“) pavadinimas iš tiesų yra K. Grahame‘o „Vėjas gluosniuose“ septintojo skyriaus pavadinimas, pasiūlytas paties Sydo Barretto.

Nors K. Grahame‘as savo knygos dėka dabar asocijuojasi su karaliaus Edvardo VII laikų Anglijos aukštuomenės gyvenimu, iš tiesų jis buvo škotas. Gimė 1859 m. pasiturinčioje šeimoje, buvo vienas iš keturių vaikų. Kai Kennethui buvo penkeri, nuo šiltinės mirė jo mama. Tėvas, žinomas teisininkas, garsėjantis nepraktiškumu ir polinkiu į hedonizmą, po žmonos mirties pasinėrė į gilų alkoholizmą. Kennethą su jo broliais ir seserimis užaugino senelė Anglijos provincijoje, senoje sodyboje prie Temzės upės.

Užaugęs K. Grahame‘as dirbo banko tarnautoju (studijoms Oksforde pritrūko pinigų), rašė apsakymus savo malonumui, vedė. Ramų gyvenimą kardinaliai pakeitė vienintelio sūnaus gimimas – berniukas gimė silpnos sveikatos ir beveik aklas. Netrukus Grahame‘as metė darbą banke ir sugrįžo į savo vaikystės namus, kad galėtų prižiūrėti sūnų. Iš tiesų „Vėjas gluosniuose“ – tai istorijos apie Temzės pakrantę, kurias aklam sūnui prieš miegą pasakojo tėtis.

Vos išleista knyga iš karto susilaukė didžiulio populiarumo. Knyga sužavėjo net patį JAV prezidentą Theodore‘ą Rooseveltą – kai šis 1910 m. lankėsi Oksforde, vienas jo pageidavimų buvo asmeniškai susitikti su „Vėjas gluosniuose“ autoriumi.

2016-ieji - jubiliejiniai šios knygos metai Lietuvoje. Lygiai prieš 50 metų, 1966-aisiais, Vilniaus universiteto anglų kalbos studentų būrelis, vadovaujamas dėstytojos A.Dantaitės, ją išvertė į lietuvių kalbą. K. Grahame‘o „Vėjas gluosniuose“ įtraukta į mokyklinę pradinių klasių skaitymo programą. Lietuvoje knyga inscenizuojama pirmąjį kartą.

Knygos siužetas neįmantrus: ramiame gamtos kampelyje, prie Upės ir Girios, gyvena kuklus, ramus Kurmis, kuriam vieną pavasario dieną iki gyvo kaulo įgrysta kasdienė rutina ir jis nusprendžia keisti savo gyvenimo būdą. Kurmis palieka savo namus ir iškeliauja ieškoti nuotykių, o šie jo tik ir laukia: Kurmis susipažįsta su poetiškos prigimties Vandens Žiurkinu, negalinčiu gyventi be savo Upės, vienišiumi ir autoritetingu Barsuku, kuris visada padės, bei nenuorama ir pagyrūnu Rupūžiumi, visada papuolančiu bėdon, iš kurios jį nuolat gelbėja bičiuliai. Nuotykis veja nuotykį, bet vieną dieną Kurmis supranta, kad jam laikas grįžti namo, nes ten vis tik geriausia. Kurmis, lydimas naujųjų bičiulių, grįžta į apleistus ir vienišus namus, kuriuos jis paliko prieš metus.

Tačiau ne siužetas šioje knygoje svarbiausia – o pati jos atmosfera, neįkyri filosofija, visa persmelkianti draugystė ir gerumas, garbingumas ir ištikimybė.

Režisierius Antanas Gluskinas garsėja kaip subtilus vaikams kuriantis režisierius. Šiuo spektakliu jis dar kartą grįžta prie klasikinės vaikų literatūros pastatymo. Jo režisuotas spektaklis ,,Anė iš Žaliastogių“ (2012 m.) pagal L.M. Montgomery knygą Dalios Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalyje pelnė Geriausio spektaklio vaikams apdovanojimą. 2015 m. A. Gluskinui įteikta Vinco Aurylos premija už vertingos vaikų literatūros pastatymus teatre. 2009 m. režisierius už spektaklį vaikams „Belas, Bosas ir Bulis“ pelnė aukščiausią Lietuvos teatrinį apdovanojimą - Auksinį scenos kryžių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių