Uostamiestyje – kultūros ir meno renginių puokštė

„Žalioji“ kaunietės paroda

Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje (J.Janonio g. 9) iki gegužės vidurio eksponuojama Rūtos Kučinskaitės (Kaunas) tapybos paroda „Žalioji“. Neįmantriuose lietuviškuose peizažuose gaivia žaluma skleidžiasi pavasariai, žolynais ir žiedais vilnija vasaros pievos, tarp žalių šlaitų lėtai srovena upės ir upeliūkščiai. Parodoje menininkė eksponuoja kelis klasikinio stiliaus peizažus, o didžiąją ekspozicijos dalį sudaro pastarųjų metų jos pleneriniai darbai. Autorė gimė 1970 m. Kaune, 1989–1996 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, įgijo dailininkės tapytojos kvalifikaciją. Nuo 2012 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Surengė beveik pusšimtį savo tapybos parodų Lietuvoje, taip pat jos tapybos ir fotografijos darbai eksponuoti užsienyje – Čekijoje, Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje, JAV, Prancūzijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Graikijoje.

Bajorų luomo pėdomis

Šį penktadienį 17 val. I.Kanto viešoji biblioteka kviečia į virtualią paskaitą „Bajoriškos genealogijos“, kurią skaitys Istorinių ir genealoginių tyrimų instituto vadovė, istorikė genealogė Kornelija Gureckė. Transliacija vyks bibliotekos feisbuko paskyroje https://www.facebook.com/kmsvb. Po neilgos pertraukos biblioteka grįžta prie šeimos istorijos tyrinėjimų ir tęsia renginių ciklą šia tema. Ankstesnėse paskaitose pristatyta glausta genealogijos mokslo raida nuo biblinių laikų iki šiol. Buvo galima aplankyti virtualų archyvą, apžvelgti įvairius šaltinius, kuriais remiantis atkuriama giminės istorija. Šiuosyk paskaitoje bus plačiau analizuojami bajorų luomo genealoginiai šaltiniai, daugiausia dėmesio sutelkiant į vadinamąsias bajoriškos kilmės išvadas. Lektorė giliau pažvelgs į jų atsiradimo istoriją, evoliuciją, aptars, ką šiuose dokumentuose galima išskaityti, į ką būtina atkreipti dėmesį.

Istorikė genealogė K. Gureckė. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Margi raštai iš praeities

Nuo gegužės 10 d. iki liepos 10 d. Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) bus eksponuojama autorinė Irenos Ungaro siuvinėtos tekstilės paroda „Raštai iš praeities“. Tai siuvinėtų Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo dalių rekonstrukcijos ir variacijos. Parodoje bus galima pamatyti tradiciniais raštais išsiuvinėtų Klaipėdos krašto sermėgų, marškinių, delmonų, diržų, skarelių, kepurėlių. I.Ungaro (gim. Klaipėdos r. Pleškučių k.) gyvena Klaipėdoje, siuvinėja nuo vaikystės. Tai viena iš nedaugelio liaudiškojo siuvinėjimo meistrių, tradicinio siuvinėjimo pradmenis perėmusių iš savo lietuvininkės močiutės (omamos), talentingos siuvėjos Onos Vytienės (Anna Wiethe, gim. Dreižių k.). Tradicinės tekstilės siuvinėtoja yra įgijusi drabužių dizainerės specialybę, iki šiol kuria rūbų, namų tekstilės detales, o įvairias Klaipėdos krašto tautinio kostiumo dalis siuvinėja maždaug dešimtmetį. Didžioji dalis I.Ungaro išsiuvinėtų rankdarbių puošia Klaipėdos regiono folkloro ansamblių narius, džiugina kolekcininkus.

I. Ungaro prie savo siuvinėtos tekstilės darbų. (Klaipėdos etnokultūros centro archyvo nuotr.)

Tradicinių giedojimų vakaras

Gegužės 11 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centras buria į tradicinių giedojimų vakarą „Sveika būk Marija, Jėzaus gimdytoja“. Gegužė nuo seno pašvęsta Tai, kuri vadinama gražiausiais vardais – Aušros žvaigžde, Ligonių sveikata, Nusidėjėlių gynėja... Laikas, kai gamta išsiskleidžia visu grožiu, paskirtas Dievo Motinos garbinimui. Gegužę visi kviečiami kas vakarą rinktis į parapijų bažnyčias, prie sodybose, pakelėse stovinčių koplytėlių, prie namuose papuoštų Mergelės Marijos altorėlių gegužinėms pamaldoms, liaudyje dar vadinamoms „mojavomis“. Klaipėdos Marijos Taikos karalienės parapijos giesmininkai (vad. V.Budreckis) ir kunigas doc. dr. Saulius Stumbra primins šios gražios ir skambios liaudiškojo pamaldumo tradicijos ištakas, aidės skambios giesmės. Renginys vyks nuotoliniu būdu. Tiesioginę jo transliaciją bus galima stebėti per feisbuko paskyrą etnocentras.lt.

Gegužė nuo seno pašvęsta Dievo Motinos garbinimui. (Klaipėdos etnokultūros centro archyvo nuotr.)