Penktadienio vakarą Klaipėdos „Švyturio“ arenoje pirmą kartą Lietuvoje pristatyta įstabaus miuziklo premjera. Miuziklui baigiantis neretas žiūrovas braukė ašarą, o jam pasibaigus plojo pakilę iš savo vietų. Profesionalų komanda, prisidėjusi kuriant spektaklį, klaipėdiečiams padovanojo neįtikėtiną reginį.
Garsiausi menininkai
Gruodžio 12-osios vakarą Klaipėdos „Švyturio“ arena lūžte lūžo nuo žiūrovų Neretas klaipėdietis bei aplinkinių miestų gyventojai sugužėjo stebėti didžiausiu ir brangiausiu tituluoto miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ premjeros.
Ir jie neapsiriko: nuo pat pirmos minutės, kai į sceną įžengė kariai blizgančiais šarvais, iki finalo, kai jaunąją Barborą pasiglemžia mirtis, – žiūrovų dėmesys buvo prikaustytas.
Režisierė Andželika Cholina šiam išties didingam reginiui subūrė pavydėtiną profesionalų komandą. Miuziklo kūrėjų sąraše ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gerai žinomi menininkai: jau minėta choreografė A.Cholina, spektakliui muziką kūrė Kipras Mašanauskas, libreto autorius – Romas Lileikis, scenografijos kūrėjas – Marijus Jacovskis, stulbinančius kostiumus ir grimą sukūrė Juozas Statkevičius.
Miuzikle įtikinančius vaidmenis kūrė Sigutė Stonytė, Jeronimas Milius, Rafailas Karpis, Dominykas Vaitiekūnas, Tadas Girininkas, Tadas Juodsnukis, Mindaugas Jankauskas. Griausmo projektui suteikė tarptautinių konkursų laureatas choras „Brevis“. Kostas Smoriginas net porą kartų pravirkdė žiūrovus.
Žygimantą Augustą ir trapiąją Barborą Radvilaitę įkūnijo Manto Jankavičiaus ir Karinos Krysko-Skambinės jautus duetas.
Žiūrovų dėmesį prikaustė ir didingumo puikiai vizualinei bei garsinei išraiškai suteikė gerai žinomas choras „Brevis“.
Prikaustė dėmesį
Penktadienio vakarą audringa buvo ne tik Baltijos jūra. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje aistros liepsnote liepsnojo. Daugiau nei dvi valandas trukusio reginio metu susirinkusiųjų dėmesys buvo prikaustytas. Pilnutėlė arena kartais net sulaikiusi kvapą stebėjo, kaip Manto Jankavičiaus sukurtas Žygimantas Augustas iš mažo berniuko virto lengvapėdžiu lėbaujančiu karaliumi, vėliau – aistringai įsimylėjusiu vyru, dar vėliau – valdovu, kurį subrandino ir sutvirtino meilė, o galų gale – žmogumi, skaudžiai išgyvenančiu dievintos žmonos netektį.
Ne ką dinamiškesnė buvo ir Karinos Krysko Barbora Radvilaitė. Lengvoje it plunksnelė, į visas puses plėšomoje brolių Radvilos Juodojo ir Rudojo glūdėjo nesumeluota ir didi stiprybė, kuri lemiamą akimirką išsiveržė laisvėn.
Šoko net choras
Bemat publika pamilo ir visą spektaklį šmaikštavusius ir tai šen tai ten šmirinėjančius juokdarius (aktorius ir popdainininkas Dominykas Vaikiekūnas ir operos solistas Mindaugas Jankauskas).
Spektaklio nuotaiką nepamirštamai ir arenoje tam tikrais momentais, galima sakyti, spengiančią įtampą kūrė profesionalumo nestokojantys šokėjai.
32 šokėjai kuria ir triukšmingas puotas bei turgus, ir buduarą, ir kaukių balių, ir karo scenas. Šokiai pribloškia savo išmone ir choreografiniais sprendimais. Nors niekas tuo pernelyg stebėtis neturėtų, juk kitaip ir nebūna, kai kūrinį režisuoja A.Cholina.
Ji net choro “Brevis” dainininkus iš “dainuojančių galvų” pavertė organiška šokančia spektaklio dalimi.
Popmuzika ir opera
Miuzikle režisierė pagal naujausias pasaulines tendencijas itin sėkmingai jungia popmuziką ir operą. Jei jaunoji karta (Žygimantas ir Barbora) – popdainininkai, tai vyresnioji – karalienė Bona Sforca (Sigutė Stonytė) ir Žygimantas Senasis (Tadas Girininkas) – operos atstovai.
S.Stonytei spektaklyje tenka labai charakteringas motinos vaidmuo: griežta, demoniška, negailestinga, šalta kaip tikra Ledo karalienė.
Jungtis tarp operos ir popmuzikos, tarp Bonos ir Žygimanto Augusto – senasis ponas Tvardovskis, aktorius ir autorinės dainos žvaigždė Kostas Smoriginas.
Jo arija “Dangus tau dovanojo aukštį” – emociškai labai stipri ir tampa vienu iš spektaklio leitmotyvų.
Pasak libreto autoriaus Romo Lileikio, kiekvienas artistų ištartas žodis turi arba simbolinę, arba tiesioginę – istorinę reikšmę.
Akivaizdu, kad tiek tekstas, tiek patyrusio scenos vilko meistriškumas nepaliko abejingų.
Nepamirštami kostiumai
Be aukšto aktorių, muzikantų bei šokėjų meistriškumo, savaime suprantama, kūrinys nebūtų taip giliai paveikus, tačiau negalima nepastebėti, jog miuziklas itin modernus ir techninėmis detalėmis.
Sujungti muziką, vokalus, šokį, vaizdą scenoje ir ekranuose, kostiumus, garso efektus ir šviesas prireikė pusmečio.
Tiek Žygimantas su Barbora, tiek šokėjai per spektaklį pakeičia po penkis drabužių komplektus. Ne tik persivelka, bet ir pakeičia aksesuarus, batus. Kartais tam yra skirta vos kelios minutės. Juozo Statkevičiaus sukurti 210 kostiumų traukia akį savo forma ir konstrukciniais sprendimais.
Kostiumų autorius dar prieš spektaklį pažadėjo, kad Barbora atrodys dieviškai, savo žodžio, panašu, laikėsi: karūnavimo scenoje nuo jos neįmanoma atitraukti akių.
Žodis „dieviškai“ nebus per stiprus apibūdinti ir pirmąją miuziklo dalį pabaigusią jaunųjų įsimylėjėlių sceną. Nelyg angelai ar lengvos pirmosios snaigės Barbora ir Žygimantas plevena meilės prisipažinime.
M. Jacovskio sukurta scenos konstrukcija yra simbolis. Tai dvi pusės – Krokuva ir Vilnius – sujungtos tiltu.
Aplankys ir kitus miestus
Taip, kaip XVI amžiuje, Žygimanto Augusto valdymo laikais, buvo sujungta Lietuva ir Lenkija. Milžiškas sietynas – simbolinė karūna, ji tarsi prislegia jauną ir silpnos sveikatos Barborą, kurios gyvybė jau plevena kaip žvakės liepsna.
Nors istorikai įrodė, kad Žygimanto Augusto motina nenuodijo Barboros (kaip ilgą laiką buvo manoma) ir niekaip neprisidėjo prie jos ankstyvos mirties, režisierė pasistengė, kad žiūrovas pajustų moralinį gniuždymą ir tulžį, kuri lyg nuodai liejosi iš valdingos Bonos Sforcos.
Pirmoji įstabaus miuziklo premjera pristatyta uostamiestyje, artimiausiomis dienomis kūrinys pasieks ir kitus didžiuosius miestus.
Miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ premjera: gruodžio 19 d. - Vilniuje, "Siemens" arenoje; gruodžio 27 d. - Kaune, "Žalgirio" arenoje.
Naujausi komentarai