Uostamiesčio Parodų rūmai duris atvers architektūrai ir tarpdisciplininiam menui

Ne tik architektų realijos

LASKAO paroda pristatys du architektūros laikmečius – 2021 ir 2100 metus. Parodos kuratorius Vladas Balsys kviečia aplankyti dviejų dalių ekspoziciją, kuri sudaryta iš tradicinių projektų „Klaipėdos architektūra 2021“ ir architekto P. Džervaus meninio projekto-tyrimo „Klaipėdos utopija 2100“.

Pirmojoje ekspozicijos dalyje plačiai apžvelgiamas metinis Klaipėdos ir Lietuvos architektų darbo rezultatas Klaipėdos regione ir naujausi klaipėdiečių architektų projektai kituose miestuose. Ekspozicijoje pristatoma per šešiasdešimt 2021 m. sukurtų konkursinių, dar nerealizuotų ir keletas jau įgyvendintų architektūrinių projektų. Parodoje aktualizuojamas klausimas – kokia projekto dalis yra svarbiausia ir nulemianti galutinį architektūros rezultatą?

Antrąją ekspozicijos dalį jos autorius architektas P. Džervus pristato kaip konkrečių Klaipėdos geografinių vietų atvejų studiją, demonstruojančią įvyksiančių pokyčių urbanistinėje aplinkoje fizinę išraišką – vienais atvejais parodoma, koks neužstatytų teritorijų užstatymas šiandien jau yra suplanuotas, kitais atvejais – kas bus pasiekta, neapdairiai maksimaliai užstatant laisvas teritorijas arba į jas nekreipiant pakankamai dėmesio bei viešųjų finansų. Dar daugiau klausimų kyla, su kokiais kultūriniais ir urbanistiniais iššūkiais susidurs Klaipėdos gyventojai prieš prasidedant XXII a. Kaip miestas pasikeistų priemiesčių gyventojų skaičiui išaugus dvigubai ir daugiau? Kaip atrodytų ir kur įsikurtų imigrantų iš Azijos ir Afrikos rajonai? Kokią įtaką Klaipėdos pakrantėms darytų išplėstas jūrų uostas? Tokie ir panašūs klausimai yra urbanistinės utopijos prognozės uždaviniai, o jų iškėlimas ir palaikymas oficialiame diskurse gali suformuoti veiksmų gaires, kurios reikalingos šiandien, kad ateityje būtų išvengta apmaudžių urbanistinių pasekmių.

Parodos atidarymo metu bus pristatytas projektų katalogas „Klaipėdos architektūra 2021“. Leidinio sudarytojas – architektas Aurimas Baužys, dizainerė ir maketuotoja – architektė Miglė Paužaitė.

Organizatorių nuotr.

N. Ch. Chungo kūrinys

Begaliniai duomenys ir dirbtinis intelektas persvarsto ir keičia pasaulio tvarką. Mašinos – tiek fizinės, tiek skaitmeninės – skverbiasi į kiekvieną mūsų gyvenimo centimetrą, sukeldamos prieštaringų pasekmių. Mokslas vis labiau prieštarauja tikrovei, ir mes nebesugebame joje įvertinti savęs.

Pirmą kartą pristatoma N. Ch. Chungo instaliacija „Dirbtinės perspektyvos“ suteiks stebėtojams galimybę bendrauti su šia posthumanistine mašina. Dirbtiniai subjektai auginami sintetinėse biosferose, paremtose dirbtinio intelekto kalbos, garso ir regėjimo modeliais. Dabarties refleksijos kilpose multisensorinės generacinės sistemos reaguoja į aplinkos veiksnius. Kai aplinkos pokyčiai jaučiami ir interpretuojami šimtus kartų per sekundę, šių išmaniųjų įrenginių elgesys, priklausomai nuo auditorijos veiksmų, tampa chaotiškas. Balansuodamos tarp žmogaus, mašinos ir aplinkos, „Dirbtinės perspektyvos“ atskleidžia mūsų netvarius santykius su informacijos apdorojimo įrenginiais ir algoritmais, visur esančiais, tačiau neanalizuojamais ir palaipsniui keičiančiais mūsų pasaulį.

N. Ch. Chungas, gimęs Pietų Korėjoje, Duke universitete (JAV) įgijo vizualiųjų menų ir biomedicinos inžinerijos bakalauro laipsnį, Prinstono universitete (JAV) apsigynė kompiuterinės biologijos daktaro mokslinį laipsnį, Vroclavo dailės akademijoje (Lenkija) įgijo magistro laipsnį. Būdamas Varšuvos universiteto docentu ir Kalifornijos universiteto mokslininku, jis atlieka kompiuterinės biologijos ir mašininio mokymosi tyrimus.

Autoriaus meninės veiklos laukas apima duomenų ir mašinų įtakos kultūrai analizę. Pasitelkęs naująsias medijų instaliacijas ir intervencijas, jis svarsto ir atskleidžia besiformuojančią sistemų estetiką, susiduriančią su socialiniais iššūkiais. Naujausiuose menininko darbuose pagrindinis dėmesys skiriamas žiniasklaidos, dirbtinio intelekto ir kibernetikos poveikiui, atskleidžiant mokslo kompleksiškumą. Šiam tikslui jis eksperimentuoja su elektronika, mikrodavikliais ir algoritmais, kurdamas daugiasluoksnius kūrinius, kuriuose susilieja naujosios medijos, skulptūra ir erdvė.

Organizatorių nuotr.

D. Štefanigova – apie jausmus

D. Štefanigovos paroda „Meilės ir troškimo, neištikimybės ir tiesos atspalviai“ – tai instaliacija, sudaryta iš įvairaus formato tapybos drobių ir vaizdo įrašų. Ja autorė analizuoja žmogaus santykius ir jų sudėtingumą, kvestionuodama juos per spalvas ir tapybą. Spalvoms menininkė suteikia žmogiškus jausmus ir per jų išraišką analizuoja įvairias meilės stadijas. Kūriniuose ji įsivaizduoja spalvų įsimylėjimą, tarpusavio santykius ar svetimavimą ir kelia sau klausimą, kaip pavydas, neištikimybė ar išsiskyrimas paveiks jų atspalvius, ryškumą ir intensyvumą.

Savo instaliaciją Denisa skirsto į tris dalis, kuriose tyrinėja, kaip spalvos įsimyli, kaip reikia mylėtis su tapyba (spalva) ir kaip rasti santykių harmoniją.

„Įdomu, ar žmonės galėtų vienas kito atžvilgiu elgtis taip pat, kaip elgiasi teptuko potėpiai, – tekantys, nepriklausomi, lygūs, nesmerkiantys, susiliejantys vienas su kitu be pavydo, lygiai taip pat, kaip santykių pradžioje, kai įsimylime. Bet kas žino, ką galvoja spalvos...“ – savo tyrimo esmę pristatė parodos autorė.

D. Štefanigová (gim. 1995 m.) Brno technologijos universiteto Dailės fakultete (Čekija) 2019 m. įgijo bakalauro laipsnį, 2021 m. baigė Estijos dailės akademijos magistro studijų šiuolaikinio meno programą. 2021 m. tapo Baltijos šalių konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininke.

Menininkė daugiausia dėmesio skiria tapybai, tačiau mėgsta eksperimentuoti įvairiomis medijos priemonėmis ir technikomis. Jos kūryboje daugiausia apmąstomos jausmų temos – santykiai ir intymumas, smurtas, kilęs iš bendravimo priešpriešos. Menininkę inspiruoja aistros ir gyvuliškumo, grynumo ir trapumo simbiozė.

D. Štefanigovos parodos atidarymo metu skambės estų atlikėjo Andres Lõo kurta muzika, o atidarymo tęsinys vyks HOFE. Estas A. Lõo atvyko atšvęsti D. Štefanigovos pasirodymą KKKC Parodų rūmuose. Atlikėjas, prodiuseris iš Talino pasidalys savo kurta muzika.

Visos trys parodos veiks iki liepos 3 d. KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).