„Spragtukas“ – kaip nesibaigianti šventė

Lietuvoje stato trečiąsyk

Baletmeisteris K. Simonovas tituluojamas vienu įdomiausių šiuolaikinių choreografų. Be to, laikomas patyrusiu klasikinių baletų „restauratoriumi“. Vienas mėgstamiausių ir dažniausiai K. Simonovo statomų veikalų – P. Čaikovskio „Spragtukas“.

Šis gruodis choreografui labai įtemptas. Vienu metu stato tris spektaklius: „Spragtuką” Klaipėdoje ir Saratove bei M. Musorgskio „Parodos paveikslėlius” Maskvoje.

Anot K. Simonovo, jo pastatyme Lietuvos publika išvys „modernų ir puošnų šiuolaikinį pasaulį“. Klaipėdiečių spektaklis bus išskirtinis, tad kritikų už meninius išsišokimus bei tradicinių dogmų nepaisymą kartais plakamas kūrėjas žada ir neįprastą teatrams scenografiją. Daugeliui kūrėjų taptų iššūkiu klasikinį baletą pristatyti universaliose arenose, bet tik ne K. Simonovui, jau ne kartą tai dariusiam su įvairių šalių baleto trupėmis.

Lietuvoje tai jau trečias jo statomas spektaklis. Baleto gerbėjai tikriausiai K. Simonovą prisimena kaip LNOBT repertuaro baletų „Dezdemona“ (2005) ir „Kopelija“ (2010) autorių.

K. Simonovas. (O. Kasabovos nuotr.)

Istorija bus šiuolaikiška

Paklaustas, kodėl statyti vis imasi „Spragtuką“, kuo jis traukia, choreografas atsakė: „P. Čaikovskis parašė tokią nuostabią muziką, kad ji gyvuos ilgiau nei amžinybę. Planeta išnyks, o ši muzika vis dar skambės kažkur astraluose... Nes „Spragtukas“ – nemirtingas kūrinys. Rusijoje, o ir visame pasaulyje, kone visose baleto mokyklose prieš Naujuosius metus statomas „Spragtukas”. Ir pats ne kartą jame šokau dar būdamas moksleivis.“

Anot K. Simonovo, statyti „Spragtuką“ Klaipėdoje – vis dėlto iššūkis, nes Muzikinio teatro baleto trupė išskirtinė: jos šokėjai turi skirtingą išsilavinimą, skiriasi jų mokyklos, darbo metodai, skirtingi ir fiziniai duomenys. Tad sukurti visavertį spektaklį sudėtinga. Šis „Spragtukas“ bus daugiažanris, įvairių stilių. Jis vaizduos modernų ir puošnų šiuolaikinį pasaulį. Tai bus istorija apie mergaitę, kuri svajoja apie kažką nuostabaus, nes realus pasaulis, kuriame jai tenka gyventi, – nemalonus, tamsus, net žiaurus. Juk ne visi tėvai būna nuostabūs... Be abejo, spektaklio pabaigoje bus vestuvės. Tiesa, kostiumų atžvilgiu klaipėdietiškas „Spragtukas“ nebus visiškai tradicinis. Nes jo istorija bus šiuolaikiška, tik kalėdinės pasakos akcentai joje išliks. Pastatyme dalyvaus ir šokių mokyklos „Coda“ vaikų baleto kolektyvas bei Muzikinio teatro vaikų operos studijos choras.

Netikėta pasakos interpretacija

Maskvietė scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja akcentavo, kad kartu su kolega Aleksandru Barmenkovu kuriami „Spragtuko“ kostiumai bus unikalūs, nes atspindės netikėtą tradicinės pasakos interpretaciją.

Pirmame veiksme žiūrovus stebins didžiulės spektaklio veikėjų galvos: „Kol būname maži, suaugusieji mums atrodo tokie dideli, ypač jų veidai. Tad Klarą ir Spragtuką sups herojai su didelėmis kaukėmis. Antrame „Spragtuko“ veiksme dažniausiai regime stilizuotais rusų ir ispanų tautiniais kostiumais pasipuošusius baleto šokėjus, nes scenoje rodomi šių tautų šokiai. Bet klaipėdietiškame pastatyme to nebus. Čia Klara patenka į 1990-ųjų vakarėlį, pilną ryškiaspalvių švytinčių drabužių, veidrodinių besisukančių šviestuvų ir kitokių anuomečių linksmybių atributų. Aplink veikėjus siaus nesibaigiantis šokis, amžinas vakarėlis“, – intrigavo J. Zlaja.

Dailininkė atskleidė, kad tokią „Spragtuko“ interpretaciją kūrėjams pakuždėjo Hanso Christiano Anderseno pasaka „Raudonos kurpaitės“, kurios veikėja niekaip negali nustoti šokusi. Būtent taip ir jausis Klara antrame „Spragtuko“ veiksme. „Klara iš vaikystės pasaulio pereina į suaugusiųjų pasaulį. Norime vaikams parodyti, kad skubėti neverta, net jei vaikystės pasaulis ne visada atrodo šviesus“, – sakė J. Zlaja.

Klaros puantai – raudoni

Klaros ir Spragtuko personažai spektaklio metu scenoje bus lengvai atpažįstami, nes pirmame veiksme vieninteliai dėvės ryškiai raudonus, o antrame – raudonus su blizgesiu kostiumus. Kiti šokėjai rūbus keis daugybę kartų. „Jie taps ir šventinio vakarėlio dalyviais, ir pelėmis, ir senelių bei močiučių prisiminimais, ir, aišku, vakarėlio dalyviais. Iš viso premjerai rengiama maždaug 100 kostiumų. Juos Vilniuje ir Klaipėdoje siuva aštuoni siuvėjai, kuriems talkina du sukirpėjai. O kur dar meistrai, siuvantys batus ir gaminantys aksesuarus“, – vardijo J. Zlaja.

Milžiniškam spektakliui buvo sudėtinga rasti daugybę metrų įvairiausių audinių, o ypač – krokodilo ir tigro kailio imitacijų, kurių reikėjo ypatingiems šokėjų švarkams. „Bet Vilniuje jūs turite nuostabią parduotuvę, kurioje visko radome. Klaros vaidmens atlikėja pati perdažė puantus, kurie bus išskirtiniai – raudonos spalvos. Spektaklyje akį trauks ir vienintelis tutu sijonas, kurį dėvės Klaros krikštamotės Droselmajer vaidmenį atliksianti primabalerina Olga Konošenko“, – apie žiūrovų laukiančius netikėtumus pasakojo J. Zlaja.

Ponia Droselmajer klaipėdietiškame „Spragtuke“ pakeis įprastai šiame balete regimą lėlių meistrą Droselmajerį. Tik nežinia, ar naujasis personažas labiau geras ar blogas: krikštamotė padeda Klarai, bet nesaugo jos nuo pavojingų nuotykių. Juk geriausiai mes mokomės iš savų patirčių bei klaidų.

Su įspūdingomis kaukėmis

Dailininkams J. Zlajai ir A. Barmenkovui dažniau tenka dirbti dramos teatruose, o ten lėlės ir kaukės spektakliuose naudojamos neretai. Šiam „Spragtukui“ meistrai kuria net 35 įspūdingas kaukes, kurioms speciali, šokėjų neapsunkinanti medžiaga buvo pargabenta net iš Amsterdamo. Kūrėjams neteko girdėti, kad kas nors iki šiol Lietuvoje tokią būtų naudojęs.

A. Barmenkovo žodžiais, spektaklis primins pasaką, kurią vaikystėje skaitėme iš senos, pageltusiais lapais knygos su nespalvotais paveikslėliais: „Tai bus tarsi atgimusi sena graviūra. Jums teks nerti į savos fantazijos pasaulį, prisiminti tai, kas buvo seniai... Tai nebus dar vienas tradicinis spalvomis trykštantis spektaklis, kurių daugybę galima peržiūrėti internete. Mūsų „Spragtukas“ labiau primins seną vinilinę plokštelę, bet nagrinės šiandienos žmonėms aktualias problemas. Jis leis pajusti, kokius kontrastus išgyvena paaugliai, iš mistinio pasakų pasaulio žengdami į realų suaugusiųjų gyvenimą. Todėl spektaklyje bus dvi absoliučiai skirtingos dalys, tačiau viskas baigsis laimingomis vestuvėmis.”

Anot A. Barmenkovo, vyresniems žiūrovams „Spragtukas“ asocijuosis su močiutės skaityta pasaka, senu animaciniu filmu, eglutės žaisliuku ar Spragtuko lėle, regėta parduotuvėje: „Šis personažas toks populiarus, kad neišvengiamai palieka įspaudų kiekvieno žmogaus gyvenime – tiek lietuvio, tiek ruso, tiek bet kurio kito europiečio. Gal tik Afrikoje ir Australijoje „Spragtuko” istorija sunkiau suprantama“, – šypsojosi dailininkas.

Ketvirtąkart „Auksinės kaukės“ apdovanojimui šiemet nominuotas šviesų dailininkas Jevgenijus Vinogradovas pirmąkart kuria spektaklį Lietuvoje. „Klaipėdoje tapau choreografo K. Simonovo komandos nariu, o iš jo galima tikėtis įvairiausių netikėtumų... Todėl bus įdomu“, – žadėjo daugžodžiauti nemėgstantis J. Vinogradovas.