Pastaraisiais metais KVMT scena tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio baleto centrų Lietuvoje – čia atgijo Edwardo Clugo, Roberto Bondaros, Alexanderio Ekmano darbai. Naujausias žingsnis – specialiai KVMT trupei kuriami originalūs pastatymai, liudijantys ne tik gebėjimą sekti pasaulines tendencijas, bet ir jas formuoti.

Pirmoje vakaro dalyje publika išvys 2024 m. Klaipėdos festivaliui sukurtą britų choreografo Douglaso Lee – „Kalista“ („Callisto“), antroje – pasaulinę premjerą „Saldžiakartės būties pastraipos“ pristatys KVMT baleto meno vadovas, choreografas Gajus Žmavcas.

Būties trapumas akimirkos grožyje

Spektaklyje „Saldžiakartės būties pastraipos“ atsivers baleto artisto profesijos grožis ir begalinė šokio magija. 

„Šokis – tai mūsų sielos išraiška, širdies balsas. Manau, kad mes niekada iš tiesų nenustojame šokti. Tai – mūsų būtis. Laiko tėkmės neišvengiamybė giliai susijusi su baleto artisto profesija, su jos laikinumu. Tačiau kartą prisilietus prie šio nuostabaus meno, jo magija niekada neišnyksta“, – sakė choreografas Gajus Žmavcas.

Siekdamas atskleisti laiko tėkmės, būties laikinumo ir trapumo temas, naujausiam spektakliui choreografas pasirinko ne taip dažnai mūsų teatro pastatymuose matomą šokį ant puantų. Prie poetinės šokio erdvės prisidės ir scenoje vyrausianti rožinės spalvos ekspresija, ataidinti sakuros žiedų simbolika, atskleidžianti akimirkos grožį, galią ir nepakartojamumą.

G. Žmavcas šiam spektakliui sukūrė ne tik choreografiją, kostiumus, bet ir muziką styginiams instrumentams. Partitūrą orkestrui paruošė Vladimiras Konstantinovas, kuris premjeros metu ir diriguos KVMT orkestro muzikantams, šviesų dizainą spektakliui sukūrė Edvardas Osinskis.

Kūrybinė G. Žmavco kelionė su KVMT prasidėjo 2021 m., kai Klaipėdos elinge jis perstatė du Edwardo Clugo vienaveiksmius baletus – „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“, įtrauktus į I-ojo Klaipėdos festivalio programą. Po metų KVMT scenoje parodytas pirmasis autorinis jo darbas, sukurtas specialiai KVMT baleto trupei – šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ trečioji dalis pagal Alessandro Scarlatti muziką. Už šį pastatymą G. Žmavcas buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“.

Nuo 2023–2024 m. sezono G. Žmavcas tapo KVMT baleto trupės meno vadovu. Jo iniciatyva 2024 m. gegužę naujai atidarytame teatre surengta Baleto Gala, subūrusi pripažintus baleto ir šiuolaikinio šokio atlikėjus iš Lietuvos, Ispanijos, Prancūzijos, Latvijos ir Estijos. Tų pačių metų rugpjūtį, IV-ame tarptautiniame Klaipėdos festivalyje, G. Žmavcas pristatė vienaveiksmio spektaklio „Garso elipsė“ (Audio Unit) premjerą, o jau rudenį – dviejų veiksmų baletą „Legenda“, kuriam muziką sukūrė kompozitorius Antanas Jasenka.

Persikeliame į ateitį

IV-ajame Klaipėdos festivalyje pristatytame britų šiuolaikinio baleto kūrėjo Douglaso Lee šokio spektaklyje „Callisto“ (Kalista), sukurtame pagal australų garso menininko Nicolaso Sávva muziką, susipina šiuolaikinė choreografija, elektroninė muzika ir minimalistinis apšvietimas.

„Kalista – tai mano sceninis slapyvardis ir kartu graikų nimfos vardu pavadintas antras pagal dydį Jupiterio palydovas, išvarpytas gilių kraterių, kurių briaunų viršūnes vietomis dengia ledas. Kai su kompozitoriumi diskutavome, kokios muzikos reikia mano pastatymui, prašiau, kad joje būtų sąsajų su gamta, vandens garsais. Sykiu žiūrovus turėtų apimti pojūtis, kad veiksmas vyksta tolimoje ateityje. Tad ir savo kūrinyje noriu pavaizduoti ateities žmones ar net kitą civilizaciją“, – taip savo kūrinį pristatė Douglasas Lee.

Po baleto studijų gimtajame Londone tapęs Štutgarto baleto trupės nariu, choreografas jau beveik trisdešimt metų gyvena ir dirba Vokietijoje, nuo 2011 m. kuria spektaklius kaip laisvai samdomas choreografas Europoje, JAV, Kanadoje.