„Smėlio radijas“ yra kūrėjų duetas – tai tarsi meninis garso ir žodžio junginys. Šį kartą jis pristatė specialiai festivaliui sukurtą trečiąją laidą, paversdami bibliotekos salę savotišku radijo eteriu.
Žiūrovai galėjo stebėti, kaip scenoje gimsta improvizacijos, – vienas skaitė poeziją, kitas kūrė garsinį foną.
Pasak festivalio organizatorės Sondros Simanos, toks renginys – išskirtinė galimybė pamatyti, kaip literatūra gali įgauti naują formą.
„Aš šių kūrėjų pirmą tokio pobūdžio radijo laidą išgirdau prieš porą metų Palangoje. Pakviečiau šiemet juos sukurti specialią laidą ir šiam jau tradicija tapusiam Klaipėdos literatūriniam festivaliui „Prozos krantas“. Tai puiki idėja pristatyti tekstus, muziką, garso interpretacijas ir visa tai pateikti kaip radiją – tai lyg radijo teatras“, – atviravo S. Simana.
Susidomėjo ne tik suaugusieji, bet ir jaunimas – renginys paliko įspūdį ne vienam literatūros ir muzikos gerbėjui
„Tai ne šiaip renginys – tai patiekalų į ekstazę degustacija, tik be stalo įrankių. Įėjau tarsi į sapną, išėjau tarsi iš miglos, o kažkur tarp atėjimo ir išėjimo – likau. Nežinau, kas ten vyko, – koncertas, ritualas ar kolektyvinė sąmonės terapija. Vieni sako, kad tai buvo poezija, kiti – muzika. Bet iš tiesų tai buvo kažkas tarp meškos žiemos urvo ir radijo dažnio, kurį pagauni tik tada, kai išjungi save“, – įspūdžiais dalijosi vienas žiūrovų, menininkas Tomas Kregždė.
Naujausi komentarai