Pavasariniai skambesiai – su pianiste O. Gražinyte

Iš muzikų šeimos

„Išvažiavusi studijuoti į Vokietiją pajutau, kaip pasiilgstu namų ir kokią vis dėlto didelę įtaką Tėvynė turi man, jaunam, besiformuojančiam ir ieškančiam žmogui. Į Lietuvą grįžti man yra svarbu. Čia noriu parvežti tai, kas geriausia ir gražiausia, su tautiečiais pasidalyti įtaigia ir jaudinančia muzika. Tai tampa savotišku būdu atsidėkoti už tai, ką čia gaunu, kuo čia esu nuolat apdovanojama“, – teigė pianistė.

O.Gražinytė gimė muzikų šeimoje. Skambinti fortepijonu pradėjo būdama penkerių namuose, padedama mamos pianistės Sigutės Gražinienės. Baigusi Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, 2015 m. ji išvyko studijuoti į Hannoverio muzikos akademiją.

Onutė yra dešimties nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė. Ji jau koncertavo Lietuvoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Estijoje, Italijoje, Olandijoje, Austrijoje, Danijoje ir kitur. Ji grojo su Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos, Kauno miesto ir Lietuvos valstybiniu simfoniniais orkestrais, Alikantės filharmonijos jaunimo, Zalcburgo „Mozarteumo“ bei Liono nacionaliniu orkestrais. 2016 m. rugsėjį pianistė pirmąkart pasirodė Klaipėdos koncertų salėje kaip solistė su Klaipėdos kameriniu orkestru. Šiai programai dirigavo jos sesuo Mirga Gražinytė-Tyla.

Įkvėpimo šaltinis

Pernai kovą „International Music Festival (IMf) Buxtehude, Altes Land und Harburg“ Onutei skyrė jaunosios atlikėjos prizą. Šis festivalis pianistei atvėrė duris į daugiau nei dešimtį koncertų salių, suteikė galimybę groti solinius koncertus Vokietijoje, Italijoje, Kinijoje ir pasirodyti su festivalio orkestru bei Sankt Peterburgo filharmonijos kameriniu orkestru.

„Šį kartą mano programa „Pavasariniai skambesiai“ turi aiškią dviejų dalių formą, – pasakojo pianistė. – Pirmojoje dalyje skambės Fredericas Chopinas ir Wolfgangas Amadeusas Mozartas. Genijus W.A.Mozartas savo palikimu turėjo didelės įtakos F.Chopinui ir jo kūrybai. Europoje opera bei šio žanro kūrinių daug rašęs W.A.Mozartas buvo populiarūs. Lenkų kompozitorius operos rašyti nenorėjo, bet, įkvėptas austrų genijaus, bandė rasti būdų priversti fortepijoną dainuoti. Tai suformavo savitą ir lengvai atpažįstamą F.Chopino stilių.

Antrojoje koncerto dalyje bendraus Ludwigas van Beethovenas ir Piotras Čaikovskis. L.Beethovenas P.Čaikovskiui buvo įkvėpimo šaltinis. Pastarasis gerbė jo temų paprastumą, nors kompozitorių apibūdino kaip gigantą. Tačiau P.Čaikovskis dienoraščiuose neretai rašė, kad būtent klausantis šio giganto muzikos jį apimdavo didelis liūdesys, nes jautė, kad tokio tobulumo ir tokios meistrystės jis niekada nepasieks.“

Simbolizuoja tęstinumą

Tad visi programos autoriai, anot pianistės, labai gražiai susiję: „F.Chopinas žavėjosi W.A.Mozartu, kuris buvo L.Beethoveno įkvėpėjas. Nors pastarojo svajonė mokytis pas W.A.Mozartą taip niekada ir neišsipildė, L.Beethovenas neabejotinai įkvėpimo sėmėsi iš jo kūrybos. Lygiai taip pat, kaip P.Čaikovskis pastarojo muzikoje ieškojo ir gal netyčia rado tiek įkvėpimą, tiek kančią“.

Atlikėjos teigimu, visa programa savotiškai simbolizuoja tęstinumą ir parodo, koks vis dėlto jis yra svarbus: „Tų ar kitų kompozitorių rašyta muzika nebūtų tokia, kokia ji yra, jei prieš tai kūrę autoriai nebūtų komponavę taip, kaip jie tai darė. Taip susidaro savotiškas patirties perdavimo ratas. Šios idėjos nešama ir atvažiuoju į Lietuvą. Pasidalyti savo asmeniniais atradimais bei patirtimi, muzika ir joje esančiu kompozitorių palikimu, išmintimi. Norėdama džiuginti klausytojus, galbūt šiek tiek paveikti jų kasdienybę.“

O.Gražinytės rečitalio „Pavasariniai skambesiai“, kuris vyks antradienį Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė, pradžia – 18.30 val. Bilietai – po 10 Eur.