Kitaip pamatė Klaipėdą

Susitikime su klaipėdiečiais R.Požerskis pristatys savo fotografijų ciklą „Lietuvos senamiesčiai 1974–1985“, plačiau papasakos apie to laikotarpio Klaipėdą, fotografo santykį su miestu.

„Keičiasi kartos. Vaikai gimsta, žaidžia, išmoksta gyventi tarp namų ir gatvių, po mažu dangaus lopinėliu. Mūro kvadratas žmogų atpratina mylėti gamtą. Plytos, gatvės, šaligatviai, šviestuvai, telefonų būdelės, bažnyčių bokštai (kai kurie be kryžių) žmogų vis skubina, verčia sparčiau judėti. Pagreitis didėja ir tampa... vis agresyvesnis. Išsitiesti pievelėje, įkvėpti žolės kvapo, aprėpti akimis bekraštį dangų, susilieti su pilka žeme. Pajusti miesto pulsą, jo esmę, suvokti savo vietą gyvenimo džiugesyje. Visa tai ir yra senamiesčio fotografija“, – rašė savo dienoraštyje R.Požerskis 1976-aisiais.

„Čia, R.Požerskio pamatytoje Klaipėdoje, nėra mūsų individualiojoje geografijoje įdaigintų bažnyčių, paminklų ar net barų iškabų. Jų vietoje – nimfetės žvėrelio veidu šypsena, berniūkščių „mirtinas“ apsikabinimas prie nublokšto dviračio, vaikas su katinuku ant delno, nedrąsūs pirmųjų „meilių“ atspindžiai veideliuose. Tie – įsimylėjėliai dabar geriausiu atveju savo kojomis judantys pensininkai. Ar tuo pačiu grindiniu – šito jau niekada nesužinosime“, – dalijosi mintimis iš parodos rašytojas Rolandas Rastauskas.

Neramūs keliautojai

Taip pat susitikimo metu autorius klaipėdiečiams pristatys ką tik išleistą fotografijų knygą „Neramūs keliautojai“.

XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje R.Požerskis, po kelerių metų įsiliejęs į žymiausių Lietuvos fotografų gretas, dar buvo Kauno politechnikos instituto studentas ir savo jaunystės dienas leido su grupele bendraminčių, vienijami aistros motociklams, kelionėms ir laisvės idėjoms. 1971–1975 m. R.Požerskis, jo bendramokslis Virgis Lankas, pusbrolis Petras Pocius ir Zenonas Langaitis motociklais keliavo po Lietuvą, kartais išsirengdavo ir į tolimesnes keliones, pavyzdžiui, Taliną. Jaunieji motociklininkai tuomet savęs nesiejo nei su baikerių judėjimu, nei su Kaune gyvavusia hipių bendruomene. Tačiau kelionės, laisvė, kartais romantiška, o kartais dramatiška patirtis kelyje buvo neišvengiamai susiję su tuomete alternatyvia Vakarų kultūra ir jos maištinga dvasia. Romualdas su bičiuliais klausėsi „The Doors“, „Led Zeppelin“ ar „Black Sabbath“, skaitė Jacką Kerouacą, patys siuvosi motociklininkų striukes su „kutosais“, plačius džinsus ir... svajojo apie laisvą Lietuvą, be politinių, ideologinių suvaržymų, be asmens laisvės apribojimų.

Naujojoje knygoje pristatomos fotografijos šiandien atrodo kaip ano meto jaunosios kartos gyvenimo, idealų ir bendros politinės situacijos metafora. Jos pasakoja apie asmeninės bei politinės laisvės siekį sovietmečiu, neramioje XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Tokia nuotraukų interpretacija dabar gimsta dėl laiko nuotolio, tuomečio istorinio konteksto žinojimo, atvaizdo „perkėlimo“ iš asmeninio albumo į knygą, pagaliau – dėl „prigimtinio“ fotografijos gebėjimo kasdienio gyvenimo akimirką paversti iškalbingu apibendrinimu.

Įvertintas, apdovanotas

R.Požerskis gimė 1951 m. Vilniuje. 1975 m., baigęs tuometį Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. Nuo 1976 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 1980 m. buvo laisvas fotografas ir rengė fotografijas Lietuvos bei užsienio spaudai. 1990 m. R.Požerskis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. 2004 m. už indėlį į Europos kultūros paveldo puoselėjimą ir saugojimą Vienos universitete Austrijoje jam įteikta mecenato iš Hamburgo Alfredo Toepferio premija. Nuo 1993 m. R.Požerskis – Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros lektorius, nuo 2011 m. –Šiuolaikinių menų katedros profesorius.

R.Požerskio fotografijų paroda „Klaipėdos senamiestis 1976–1985” yra fotografijos parodų ir edukacinių užsiėmimų ciklo „(Ne)būtos istorijos“ dalis. Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Projektą iš dalies remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Kuratorius – Darius Vaičekauskas.