Muzikinio teatro artistai išlaisvino savo balsus

Pradėjo nuo artikuliacijos

„Nepaprastai džiaugiuosi teatro solistais, kurie pasiryžo tobulinti savo žinias. Juk būtų galima gyventi taip, kaip yra. Žavu siekti profesionalumo, – pagyrų savo netikėtiems studentams negailėjo D.Vaigauskaitė. – Jie gerai pasirengę scenai, bet artikuliacijos, aiškaus teksto perteikimo pamokų niekada nebus per daug. Tikiu, kad kartu praleistas laikas duos gerų rezultatų.“

Solistų tobulinimąsi organizavo teatro vyriausiasis režisieriaus Ramūnas Kaubrys. Sceninės kalbos įgūdžių lavinimas, jo teigimu, yra pamatas, nuo kurio reikia atsispirti. „Svajoju ir apie kitų dalykų tobulinimą, kūrybiškumo, vaizduotės išlaisvinimo kursus. Mums labai svarbu susitikti su kitur dirbančiais profesionalais – patys to net nejausdami, kartais imame virti savo sultyse“, – sakė režisierius.

Pranykstančių priebalsių mįslė

„Prieš ateidama dirbti su solistais intensyviai lankiausi Muzikinio teatro spektakliuose. Pastebėjau, kad atlikėjams, – ir kalbu ne tik apie Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, tai būdinga visiems, – tikrai verta padirbėti tobulinant artikuliaciją, – teigė D.Vaigauskaitė, – balsės išdainuojamos visos, bet priebalsės kartais pradingsta – tekstas tampa nesuprantamas, o tai erzina publiką.“

Pedagogė vardijo solistams priminusi pamatinius dalykus: „Mano užduotis buvo padėti tobulinti artikuliaciją, priebalsių tarimą, mokyti atpalaiduoti raumenyną, kontroliuoti atskirus raumenis, atsikratyti įtampos. Prieš eidamas į sceną, ruošdamasis viešai kalbėti ar dainuoti žmogus turi būti atsipalaidavęs. Jei jis išeina emociškai ir fiziškai įsitempęs, balsas užblokuojamas, o kūnas įgauna roboto elgseną. Svarbu atpalaiduoti galūnes, pečių liniją. Turbūt sunku patikėti, bet, norint tinkamai, profesionaliai valdyti savo balsą, reikia nemažai pastangų.“

Pozityvumas ir sveikata

Tiek dėstytoja, tiek vyriausiasis režisierius paminėjo papildomą užsiėmimų naudą solistams ir choro nariams. „Raumenų atpalaidavimo pratimai, masažo technika – niekas kitas mumis taip nepasirūpins, kaip mes patys“, – juokėsi D.Vaigauskaitė.

R.Kaubrys užsiminė ir apie netikėtą susitikimų su dėstytoja privalumą – jos charizmatiškos asmenybės ir pozityvios darbo metodikos kuriamą puikią atmosferą: „Stiprėjo mūsų tarpusavio ryšys. Pavyzdžiui, raumenų atpalaidavimo pratimai buvo atliekami poromis, masažai – taip pat. Retai kada būna progų užmegzti tokį artimą kontaktą su kolegomis. Tad manau, jog neklystu sakydamas, kad pagerės ne tik sceninės kalbos įgūdžiai, bet ir psichologinė atmosfera. D.Vaigauskaitė į mūsų aplinką įnešė daugiau džiaugsmo, pozityvumo.“

„Darbas su D.Vaigauskaite mums visiems yra labai maloni patirtis – solistai patenkinti, nors to nebuvome numatę, šiuo metu ir choro nariai paprašė užsiėmimų. Tai parodo iniciatyvos reikalingumą ir sėkmę“, – džiaugsmo neslėpė R.Kaubrys.

Būtinas nuoseklumas

Tiesa, režisierius atkreipė dėmesį, kad tai, ko solistus ir choro narius moko dėstytoja, turi būti praktikuojama nuosekliai, „kad mintis taptų kūnu, atlikėjai turi nuolat stengtis. D.Vaigauskaitė vieniems priminė tai, ką jie jau žinojo, kitiems tai buvo visai nauja medžiaga, bet kuriuo atveju viskas paliekama atlikėjų savimonei – jei būtų galima tam kasdien skirti laiko, nauda būtų akivaizdi“.

„Tai, ko dėstytoja mokė, teoriškai man nėra nauja, jau 14 metų dirbu universitete, matau, kaip studentai to mokosi, bet pirmą kartą pats atsidūriau jų vietoje, – pripažino ilgametis teatro solistas Šarūnas Juškevičius. – Tokių užsiėmimų nauda, be abejo, didelė: emocinė, psichologinė, fizinė būsena išlieka puiki visą dieną. Šių dalykų solistų dienotvarkėje reikia nuolat. Jų reikia solistų ruošimo sistemoje, jie tokie pat svarbūs kaip ir dainavimas, judesys scenoje ir kita. Teatras nebe toks, kaip prieš 50 metų, kai scenoje pakakdavo padainuoti.“

Viena iš pavyzdingiausiai užsiėmimus lankančių solisčių Judita Butkytė-Komovienė tikino, kad, net jei daug kas buvo pažįstama ir žinoma, labai naudinga tas žinias atnaujinti ir sustiprinti: „Išmokau naujų artikuliacijos gerinimo, vokalinio aparato stiprinimo pratimų. Suprantu, kad labai svarbu tam skirti dėmesio kasdien. Bėda, kad pritrūksta valios ir laiko.“