Minint šimtmetį – opera apie Klaipėdą

Prasidės Kūčių vakarą

Uostamiesčiui tai bus neeilinis įvykis – kūrėjų komandos istorijų operos "Klaipėda" pasaulinė premjera.

Libretą parašė publicistas, rašytojas Arvydas Juozaitis.

Kiekvieną operos veiksmą patikėta sukurti skirtingiems kompozitoriams: pirmąjį – Loretai Narvilaitei, antrąjį – Vladimirui Konstantinovui, o trečiąjį – Kristijonui Lučinskui ir Donatui Bielkauskui.

Pažymima, kad operos meninės koncepcijos ašis – trys esminės Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – žmogus, tikėjimas, kalba.

"Iš žodžio gimė ir pats Klaipėdos fenomenas – Klaipėda Lietuvoje, iš tikėjimo, kad ji turi čia būti, ir buvo žodis, kuris formavo programas, uždegė žmones, įkvėpė tikėjimą", – mintimis dalijosi A. Juozaitis.

Dirba atskirai

Pirmąjį veiksmą kūrusi L. Narvilaitė džiaugėsi, kad librete yra daug muzikinių nuorodų.

"Pavyzdžiui, pirmojo veiksmo pradžioje skamba viena religinė giesmė, Mažojoje Lietuvoje giedota evangelikų. Perskaičiusi libretą žinojau, kad kūrinys prasidės užuomina į tą giesmę", – intrigavo kompozitorė.

Kadangi visi keturi kompozitoriai dirba atskirai ir turi savitą stilistiką, šiek tiek baiminamasi dėl galutinio rezultato.

"Šitas klausimas man buvo nuo pat pradžių ir jis išsispręs, kai kūrinį išgirsime rugpjūčio mėnesį. Intriga visą laiką išlieka, nes mes tarpusavyje visiškai nieko nederiname – nei tonacijų, nei motyvų, nei leitmotyvų", – neslėpė L. Narvilaitė.

Arvydas Juozaitis. "Prokadras.lt" nuotr.

Vyks aršus ginčas

Muziką antrajam veiksmui parašęs V. Konstantinovas tikino, kad jo kuriamame veiksme bus rodoma šeimyninė drama tarp prancūzų prefekto ir jo žmonos, vyks aršus ginčas.

Veiksmas prasidės Trijų Karalių vakarą, kai lietuvininkai ims regzti planus dėl sukilimo.

"Mano antrasis veiksmas baigiasi ties ta vieta, kur jau iš esmės užsimezga ginkluota kova tarp lietuvių ir prancūzų korpusų. Taip ir lieka karšta pradžia, karšta pabaiga ir karštas vidurys su šeimynine drama", – teigė kompozitorius.

Mes ne šiaip švęsime šimtmetį, tai darbas šimtmečiams.

Stengsis nustebinti

Trečiojo veiksmo kūrėjai K. Lučinskas ir D. Bielkauskas mėgins nustebinti klausytojus šiek tiek rekonstruodami libretą, pažaisdami frazėmis.

Taip pat bus naudojamos įvairios šiuolaikinės garso technologijos, bus galima girdėti tiek natūralius garsus, tiek tuos, kurių paprastai žmogui išgirsti nepavyksta, pavyzdžiui, tiltų vibracijas.

"Šalia orkestro sinchroniškai gros garso takelis. Mūsų užduotis – kad mes technologijomis padarytume veiksmą kitokį, galbūt stebinantį", – kalbėjo K. Lučinskas.

Kūrėjai pataria atsigręžti į 1923 m. sausio 15-osios įvykius, prisiminti, dėl ko jie tapo svarbūs.

"Tikiu, kad Lietuva – Kauno Lietuva. Kauno saulė nušvito ir į Rytus, ir į Vakarus. Jeigu Kaunas nebūtų subrandinęs visų mūsų valstybės, tai nei Klaipėdos, nei Vilniaus mes nebūtume turėję. Visa Lietuva turi šitą žinoti. Todėl ši opera nėra vien tik klaipėdiečiams, net mažiau klaipėdiečiams, negu visai Lietuvai. Mes ne šiaip švęsime šimtmetį, tai darbas šimtmečiams", – pažymėjo A. Juozaitis.