Iš maišo – ant Palangos gintaro muziejaus rūmų sienos

Atnaujintų Palangos gintaro muziejaus rūmų menę puošia unikalus XVII a. Prancūzijoje austas vilnonis gobelenas "Išlaisvinta Jeruzalė". Kadaise šią meno vertybę pavyko išsaugoti Lietuvoje, nors gobeleną siekė perimti tuometinio Leningrado ermitažo muziejininkai.

Ilgametis Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys garsus tuo, kad sugebėjo padaryti viską, jog Katedros lobis, kurį su kolegomis atrado dar sovietmečiu, iš Lietuvos nebūtų išvežtas į Maskvą.

Muziejininkas ir vėl pasitarnavo šaliai, kai maždaug prieš 40 metų  vienoje konferencijoje tuometiniame Leningrade netyčia nugirdo Ermitažo darbuotojus kalbant apie kažkokį grafų Tiškevičių gobeleną, kurį vienas jų matė Palangoje. Esą viena moteris kieme jį vėdino. Ir čia R.Budrys vėl užbėgo muziejininkams už akių.

"Palangoje, Komjaunimo gatvėje (dabar – Plytų g.) gyveno pensininkė. Pasirodo, kad ji buvo Aleksandro Tiškevičiaus (kretingiškio grafo – A.D.) kambarinė. Moteris tikino, kad gobeleną jai padovanojo Tiškevičiai. Mes tą vertybę iš jos išpirkome. Nepamenu, kiek sumokėjome, bet atlygis buvo teisingas – tiek, kiek tada gobelenas buvo vertas", – teigė R.Budrys.

Grafų dovaną moteris saugojo drobiniame maiše ir kas vasarą vis vėdindavo kieme prieš saulę, kad vilnonio audinio visai nesukapotų kandys. Specialistai sugebėjo išsiaiškinti, kad gobelenas, vaizduojantis vieną iš kryžiaus žygių, yra kabėjęs ir senuosiuose Palangos Tiškevičių rūmuose, kurie stovėjo dabartinio "Naglio" kino teatro vietoje.

"Yra išlikusi sena nuotrauka iš tų rūmų svetainės, kurioje Juozapas Tiškevičius stovi ir kortas dalija, o jam už nugaros matyti tas gobelenas. Taigi tas kūrinys yra iš senųjų rūmų. Tai yra Tiškevičių šeimos turtas ir mes jį eksponuojame, kaip Tiškevičių paveldą. Gobelenas yra labai vertingas. Tokį galėjo turėti tik grafai, nes dvarininkai neįpirkdavo", – tvirtino R.Budrys.

Pasak muziejininko, gobelenas buvo labai prastos būklės. Patyrę restauratoriai per kurį laiką jį atnaujino ir meno kūrinys atgavo savo pirmykštį vaizdą. Tokį, koks jis buvo maždaug prieš 400 metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių