Šiais metais Jūros šventei sukaks 80 metų. Šia proga uostamiesčio metų įvykiu tituluojamos šventės renginiai praūš ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose didžiuosiuose miestuose. Šiųmetėje šventėje jungsis praeitis ir dabartis. Paskutinį liepos savaitgalį uostamiestyje griaudės įspūdingi koncertai, bursis šeimos, jūrinės kultūros atstovai bei šoks fontanai. Trumpam nurims net miesto remonto darbai.

Mini jubiliejų

Jūros šventė uostamiestyje primą kartą surengta 1934-aisiais, o šiais metais švenčia 80 metų jubiliejų. Rengėjai tikina, kad tokia sukaktis paskatino juos pažvelgti į šventės praeitį, taip gimė šiųmetės renginių koncepcija.

„Šiemetės Jūros šventės idėją atplukdo trys skirtingų spalvų žuvys-vėtrungės, simbolizuojančios tris šventės raidos etapus, tris kartas“, – informavo VšĮ „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė.

Mėlyna žuvis-vėtrungė pristato praeitį – tarpukarį, kur būtent ir užgimė pirmoji Jūros šventė. Vėtrungę puošia to meto svarbiausi akcentai: baltų jūrų dievas, „Kurėnas“, Klaipėdai būdingos architektūros namo figūra, švyturys, Taravos Anikė.

Raudonoji – sovietinio laikotarpio atspindys, puoštas Neptūnu, „Meridiano“ burėmis, atnaujintu švyturiu ir pramoninio uosto kranais.

Auksinė žuvelė atspindi nepriklausomybės laikotarpį, ją puošia žymiausi miesto objektai bei simboliškai pavaizduota klaipėdiečių meilė savo miestui.

Šventės stilių bei dekoracijas sukūrė Agnė Karaliūtė ir Simas Žaltauskas. Trys žuvys keliaus ir
Žuvys-vėtrungės yra simbolinis Vėtrungių metų akcentas.

Prasidės Vilniuje

Jau šį penktadienį Jūros šventė prisistatys sostinėje. Lietuvos Respublikos prezidentūros kiemelyje bus atidaryta šventės paroda „Į jūrą, visa Lietuva!“.

Jūrų muziejaus parengtoje parodoje apžvelgiami aštuoni šventės gyvavimo dešimtmečiai. Ekspozicijoje netrūks nuotraukų, spaudinių, tekstų bei citatų, liudijančių šio renginio reikšmę anuomet ir dabar.

Parodą į Vilnių lydės 111 uostamiesčio kultūros, šventės organizatorių bei jūrinės bendruomenės atstovų delegacija.

Pavakarę Vilniaus kultūros nakties programoje pasirodys ir klaipėdiečiai – čia koncertuos Karinių jūrų pajėgų orkestras ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vaikinų choras, kurie pristatys unikalią jūrinių dainų programą.

Jau temstant LR prezidentūros kiemelyje grieš Klaipėdos kamerinis orkestras, kuriam pritars Klaipėdos Jaunimo teatras, Deivydas Norvilas, Mindaugas Rojus ir grupė „Capella a“.

„Tokia didžiulė smūgio banga arba klaipėdietiškas vėjas į sostinę neša žinią apie Jūros šventę“, – pasakojo organizatorė.

Vėliau paroda kelsis į Kauną ir Jūros šventei grįš į Klaipėdą, kur bus eksponuojama Turgaus g.

Visų laikų geriausia

Šventės organizatoriai tikina, kad šiųmete švente sieks parodyti viską, ką uostamiestis turi geriausio. Kūrybinė komanda prie artėjančios šventės organizavimo pradėjo dirbti dar praėjusių metų rudenį.

Šiųmetė šventė pavadinta Visų laikų geriausia, tačiau rengėjai tikina nesiekiantys pačios geriausios šventės titulo.

„Mes nesame tikri, kad šita šventė bus pati geriausia, tokia mes vadiname pačią Jūros šventės idėją, kuris Klaipėdoje užgimė 1934-aisiais ir sėkmingai išgyveno aštuonis dešimtmečius. Mes manome, kad tai yra pati didžiausia vertybė. Bet, žinoma, stengsimės, kad ši šventė ir būtų visų laikų geriausia“, – pabrėžė D.Grikšaitė.

Šventės koncepcija išliks tokia kaip ir kasmet, tik šiek tiek keisis renginių išdėstymas. Pagrindinė scena bus įkurdinta Kruizinių laivų terminale, antroji – Teatro aikštėje, norintieji pašokti bus kviečiami rinktis Atgimimo aikštėje, mugė prasidės Danės g. ir įsiterps į Pilies g., o atrakcionai įsikurs šalia Klaipėdos piliavietės.

Planuojama, kad šiais metais bus surengtos ir dvi naktinės diskotekos. Penktadienį skambės geriausios senos dainos, o šeštadienį pasirodys ryškiausi šiandienos atlikėjai.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas pastebėjo, kad šių metų šventė bus savotiškas išbandymas miestui, nes iš jubiliejų paprastai tikimasi kažko ypatinga.

„Pakankamai aukštai yra pakelta šventės kartelė, tačiau manau, kad tai yra mūsų jėgoms, todėl linkiu organizatoriams, kad po šventės ją tikrai būtų galima pavadinti visų laikų geriausia Jūros švente“, – linkėjo miesto vadovas.

Bus naujovių

Šiais metais Jūros šventės rengėjai jūros mylėtojams bei kitiems šventės lankytojams pasiūlys tris unikalius projektus, kurie organizuojami būtent šiųmetei marinistinei fiestai.

Formuojant šventės turinį buvo siekiama, kad visus renginius sietų jūrinė tematika ir paskutinis liepos savaitgalis netaptų tik nesusijusių renginių popuri.

„Mes tame matome prasmę. Ne tik nuperkame projektus, kuriuos bet kas bet kaip sugalvojo, tačiau siekiame formuoti turinį per jūriškumo prizmę“, – pasakojo Kūrybos vadovė.

Jūros šventės metu bus trys projektai, kurie pirmą kartą žiūrovams bus pristatyti būtent Jūros šventės metu. Jaunieji uostamiesčio muzikantai – Raimonda Vaičiūtė su grupe sukūrė senų gerų dainų apie jūrą programą.

Klaipėdos kamerinis orkestras parengs orkestrinę programą, kurioje bus surinktos uostamiesčio ir jūriškumo dvasią nešančios dainos ir melodijos.

Tikimasi, kad daugiausiai žiūrovų aikčiojimų sulauks naktinis vandens fontanų šou prie Jono kalnelio.

Šventės rengėjai pripažįsta, jog pigiau būtų buvę pirkti standartinį tokios pramogos paketą, kur pasirodymo metu fontanai šoka pagal pasaulinius šlagerius.

„Nuėjome sunkesniu keliu. Iš įvairių lietuviškų ir gerai žinomų jūrinių dainų sukūrėme garso takelį. Programa tęsis 25 min. Pagrįstai turime teisę sakyti, kad tai bus autorinė programa „Iš meilės jūrai“, pagal kurią buvo specialiai programuojami vandens ir šviesų efektai. Iškeltą vandens ekraną puoš Klaipėdos vaizdai ir iliustruos Klaipėdos atlikėjai“, – naują programą pristatė D.Grikšaitė.

Šokantys fontanai šventės lankytojams pasirodys šešis kartus, kai nusileis saulė. Keturis kartus fontanai šoks liepos 25 d. ir du kartus liepos 26 d.

Organizatorė tikino, kad šiais metais buvo dedamos visos pastangos, jog Klaipėda galėtų vadintis miestu, nešančiu jūrinės valstybės vėliavą.

Šiųmetėje šventėje bus ir naujas komercinis projektas. Prie Jono kalnelio bus rodomas Latvijos nacionalinio baleto teatro spektaklis „Gulbių ežeras“. Jis bus rodomas liepos 26 –ąją.

Prisijungs ir miestas

Miesto vadovai pripažįsta, jog šiųmetė jūros šventė išskirtinė ir tuo, jog organizuojama pačiame miesto tvarkymo įkarštyje.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė patikino, kad miestas visomis išgalėmis stengsis prisidėti prie sklandaus šventės vyksmo.

„Iš tiesų, šiais metai metais matome trukdžių – Pilies tilto remontas, lietaus nuotėkų tinklų remontas“, – vardijo J.Simonavičiūtė.

Vis dėlto, pastebėta, jog siekiant kuo mažiau nepatogumų šventės metu, lietaus nuotėkų remonto darbai susispaus iki minimalios užimamos teritorijos, o dėl remontuojamo Pilies tilto įrengtas laikinasis tiltelis jau išbandyta Klaipėdos pilies džiazo festivalio metu ir pasiteisino.

„Galiu pasidžiaugti, kad struktūra, kuri veikia Klaipėdoje organizuojant šventes, puikiai pasiteisina ir mums pakankamai lengva veikti“, – pripažino direktorė.

J.Simonavičiūtė patikino, kad su atsakingomis miesto struktūromis jau kalbėta apie laukiančią šventę bei didelį lankytojų būrį, todėl neabejojama, kad bus pasiruošta tinkamai sutikti šventės svečius.

„Manau, kad veikdami kartu su laukiančiais iššūkiais susitvarkysime“, – patikino savivaldybės atstovė.