L. Kavaliauskas filme įkūnys Vydūną

Pasirinko dėl panašumo

Lietuvos televizija šiuo metu Rambyne ir jo aplinkinėse vietovėse filmuoja dokumentinę juostą apie humanistą, rašytoją, filosofą ir publicistą Vilhelmą Storostą Vydūną (1868–1953).

Filmavimo metu mėginama atkurti Vydūno gyvento laikotarpio nuotaiką ir aplinką. Patį filosofą įkūnija klaipėdietis.

"Užsiimu neįtikėtina veikla, vaidinu Vydūną. Tiesa, jaunystėje, hipių laikais, kai mano plaukai buvo ilgesni nei dabar, į Vydūną buvau dar panašesnis. Kadangi aktorinių sugebėjimų neturiu, man tenka tik vaikščioti ir kukliai pavaidinti", – dienraščiui sakė Kultūros paveldo departamente dirbantis klaipėdietis L.Kavaliauskas.

Filmo autorė E.Mildažytė pasidžiaugė, kad nereikėjo artisto vežtis iš Vilniaus: "Laisvūnas tikrai panašus į Vydūną, be to, dar šitame Lietuvos gale gyvena, todėl jį šiam vaidmeniui ir pasirinkome."

Nelengvas riešutėlis

Paklaustas, ar Vydūnas jam yra artima siela, pašnekovas nusijuokė, esą tai nėra paprastas klausimas.

"Visi žinome, kad jis buvo žmogus, kuriam daugiau rūpėjo dvasiniai, o ne žemiškieji dalykai. Šia prasme jis man – šiek tiek artimas, kadangi man irgi daugiau patinka dvasinė sfera, menai, kultūra ir taip toliau. Bandžiau skaityti jo knygas, bet, prisipažinsiu, tai nėra lengva. Jo kalba ir raštai yra ypatingi. Pareikalavo daug mano pastangų, kad suprasčiau, ką jis nori pasakyti. Bet kuriuo atveju, jis buvo didelė asmenybė, dariusi poveikį to meto tautiečiams", – sakė L.Kavaliauskas.

Filmavimui rūbais, kurie atitiktų aną laikotarpį, pasirūpino kūrybinė grupė, kai ką L.Kavaliauskas pasiskolino iš savo bičiulių folklorininkų, kai ką susirado savo. Filmo pavadinimas dar neaiškus, eterį jis pasieks rudens pabaigoje.

Legenda tapo dar gyvas

Vydūnas legenda tapo dar būdamas gyvas. Sveikas gyvenimo būdas, mintys apie laisvų žmonių tautą ir polinkis į teosofiją prie jo traukė žmones.

Pasakojama, kad jam atvykus skaityti paskaitų į Klaipėdą susirinkdavo minios žmonių, kurie netilpdavo į patalpą. Tada Vydūnas išeidavo į lauką prieš auditoriją, sunerdavo ant krūtinės rankas ir tarsi visus užhipnotizuodavo.

Atgavus nepriklausomybę daugelio šalies inteligentų namų bibliotekas puošdavo ir Vydūno portretas, kai kurie jo mažus atvaizdus tarsi kokio šventojo ar palaimintojo nešiojosi piniginėje.

Mažai kas galėjo paaiškinti, kodėl jį taip šlovina, manoma, žmones veikė jo kone misticizmu alsuojanti išmintis.

Vydūnas, aktyviai veikęs ne tik Mažojoje Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų, nenuginčijamai padarė didelę įtaką lietuvių kultūrai. Aukščiausia vertybe laikęs žmoniškumą, filosofas savo veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą, kuri būtų iš esmės, o ne "paviršiaus dalykuose laisva".