Klaipėdos meno bibliotekoje – S. Krasausko grafikos originalai

S.Krasauskas gimė 1929 m. gegužės 29d. Kaune. 1948 m. tapo Pabaltijo plaukimo čempionu, iki 1952 m. 35 kartus pagerino Lietuvos rekordus įvairiose plaukimo rungtyse. 1952 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą, grafikos specialybę. 1958 m. baigė studijas diplomu su pagyrimu. Menininkas išsiskyrė kaip puikus akademinio piešinio meistras.

1961 m. pradėjo dėstyti piešimą Vilniaus dailės institute. Tais pačiais metais atliko pagrindinį Liutauro vaidmenį operoje „Gražina“, 1962 m. filmavosi vaidybiniame filme „Žingsniai naktį” (režisierius R. Vabalas). 1962 m. buvo apdovanotas bronzos medaliu Tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje už iliustracijas E.Mieželaičio „Žmogui“ (1961). 1976 m. S. Krasauskui suteikta Sovietų Sąjungos valstybinė premija.

Iki grafiko mirties visame pasaulyje surengta daugiau nei 30 personalinių jo parodų.

S.Krasausko novatoriškos kūrybos meninės sistemos ašis – žmogus, žmogaus kūno apnuoginimas, plastikos ištakose – Renesanso meno harmonijos supratimas, klasikinės vokiečių, prancūzų oforto tradicijos. Iliustruodamas modernią lietuvių poeziją – E.Mieželaičio „Žmogų“ (1961 m.), J.Marcinkevičiaus „Kraują ir pelenus“ (1960 m.), „Sieną“ (1968 m.), A.Baltakio „Pėsčią paukštį“ (1968 m.)

S.Krasauskas siekė įtvirtinti knygos iliustraciją kaip savarankišką kūrinį, papildantį ir praplečiantį literatūrinį tekstą. Pats dailininkas labiausiai vertino iliustracijas W.Shakespeare’o „Sonetams“ (1967), biblinei „Giesmių giesmei“ (1966). Sukūrė savitų poetinių grafinių novelių: „Moters gimimas“ (1971), „Amžinai gyvi“ (1976).

S.Krasauskas iliustravo daug romanų, satyrų, humoreskų, feljetonų. Vilniaus bohemos pamėgtoje Neringoje turėjo „savo“ staliuką, o ant servetėlių piešti kolegų menininkų portretai buvo spausdinti S.Krasausko ir G.Kanovičiaus knygoje „Linksma akim: šaržai ir epigramos“ (1964).

Nuo 2001 m. menininko kūrybos kolekcija apkeliavo Taliną, Budapeštą, Maskvą, Peterburgą, Varšuvą, Seinus, Punską, Karaliaučių, Paryžių, Lietuvos miestus bei miestelius – Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius, Alytų, Druskininkus, Kelmę, Pakruojį.

Išleistos prisiminimų knygos „Stasys Krasauskas“ (1980, sud. J.Grigienė), „Gyvenimo apoteozė“ (1984, aut. K.Ambrasas), „Juoda ir balta. Prisiminimai apie Stasį Krasauską“ (2004, sud. A.J.Krasauskaitė); knygos apie kūrybą: „Stasys Krasauskas“ (1983, sud. G.Vaitkūnas), „Stasys Krasauskas: grafika, dailė“ (1985, sud. N.Rozanova), „Stasys Krasauskas“ (1988, sud. I.Korsakaitė), „Atspaudai“ (2007, sud. A.J.Krasauskaitė).

Paroda Klaipėdos meno bibliotekoje veiks spalio 5–29 dienomis.