„Klaipėdos galerijoje“ – dvi naujos parodos. Šį penktadienį – Valdo Bubelevičiaus skulptūros kūrinių vernisažas, o galerijos filiale jau visą savaitę galima apžiūrėti Raimondo Dailidavičiaus flamandiškos dvasios natiurmortų parodą.

Inspiruotas baltų meno

Klaipėda – miestas į kurį vilnietis skulptorius V.Bubelevičius visuomet nori sugrįžti. Sentimentai jūrai, čia sutiktiems žmonėms, Skulptūrų parkui paskatino jį surengti parodą ir prisistatyti uostamiesčiui ne tik kaip svečiui, bet ir kūrėjui. Jo darbų paroda lankytojams atvers duris liepos 4 d. 17.30 val. „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10).

V.Bubelevičius – Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, sukūręs daugiau nei 100 skulptūrų. Anksčiau savo kūrybai daugiausia naudojęs akmenį, dabar menininkas lieja bronzos skulptūras. Eksponuojamoje parodoje vyrauja moterų siluetai, kai kurie jų – archajiški. Skulptorius savo studentams visuomet pabrėžia, jog baltų menas yra stiprių kūrybinių inspiracijų užtaisas.

„Jei kai kurie mano kūriniai ir „neatsistoja“ miestų aikštėse, nejaučiu dėl to savo kaltės. Kuo toliau dirbu, tuo geriau veikia fantazija, nematau jai galo. Kaip sakau, duok Dieve, viską spėti iki gyvenimo pabaigos. Gyvenu nuolatiniame mąstymo ir kūrybos procese, gal jėgos jau šiek tiek senka, bet vaizduotė nė kiek nesilpnėja“, – apibendrindamas savo kūrybinį kelią teigė parodos autorius.

V.Bubelevičius skulptūrinės plastikos paroda „Klaipėdos galerijoje“ veiks iki liepos 24-osios.

Reveransas flamandų dailei

Iki tol „Klaipėdos galerijos“ filiale centrinėje uostamiesčio gatvėje (Herkaus Manto g. 22) eksponuojama ir tapytojo iš Vilkaviškio rajono R.Dailidavičiaus paroda „Natiurmortas II“.

Baroko dailė dažną žmogų pakylėja virš kasdienybės. Dailininkų natiurmortuose vaizduojami įmantrūs, šių laikų buityje jau retai naudojami daiktai žadina vaizduotę ir kuria didingo laiko jausmą. Tokia ir R.Dailidavičiaus kūryba – su nostalgija flamandiškiems natiurmortams.

Šio autoriaus kūrinių paroda „Klaipėdos galerijoje“ – jau antroji. Tai atsispindi ir jos pavadinime, kartu simbolizuoja ėjimą į priekį. Per tą laiką nuo vienos iki kitos parodos (pirmoji surengta 2011 m.) jo kūryboje, be jau pamėgtų vaisių bei antikvarinių daiktų, atsirado ir naujas elementas – gėlės. Kaip pats tapytojas sakė, mobilusis telefonas ir kiaušinių plaktuvas nėra jį dominantys objektai, todėl jų nėra ir jo natiurmortuose. Idėjų savo kūrybai jis ieško antikvariatuose, senųjų meistrų drobėse bei kino filmuose.

Natiurmorto žanras pradėtas plėtoti XVI a. pabaigoje Olandijoje. Susiformavus pasiturinčiai miestiečių klasei, kuri norėjo savo būstus papuošti meno kūriniais, dailininkai pradėjo tapyti ne tik pagal kilmingų mecenatų užsakymus, bet ir pagal rinkos poreikius. Didžioji dalis paveikslų puošė miestiečių interjerus – todėl jų formatas nedidelis. Visi juose vaizduojami objektai turėdavo simbolinę reikšmę. Pavyzdžiui, aguonos simbolizavo jėgą, miegą arba mirtį, saulėgrąžos – ištikimybę, dieviškąją meilę, atsidavimą. Ant žiedo nutūpęs drugelis – prisikėlimą, sielą, bitė – aistrą. R.Dailidavičius savo kūryba tęsia flamandų dailės tradicijas, neslėpdamas susižavėjimo baroko laikų dvasia.