Fotografiniai susiliejimai ir pasakojimai

Šią savaitę Klaipėdoje lankytojams atvėrė duris dvi fotografijos parodos: vakar Fotografijos galerijoje Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmų antrajame aukšte (Didžioji Vandens g. 2) pristatyti Ingridos Mockutės-Pocienės „Susiliejimai“, o Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos kavinėje „Pauzė“ įsikūrė Bertos Tilmantaitės „Vandenyno žmonės”.

Kai kūnas – meno objektas

„Šiuolaikinėje visuomenėje vis labiau telkiamės ties kūno kaitumu. Tai rodo, kad kūnas yra svarbus objektas. Tai yra mūsų visų tapatybės vieta, – įsitikinusi fotografė I.Mockutė-Pocienė. – Man kūryba – tai nuolatinis ieškojimas. Seniai fotografuoju žmones, tačiau šitaip „apsinuoginau“ palaipsniui. Nusirengdami parodome ne tik kūną, dalelę sielos, savo istorijos, patirties… Kūnas yra nenuobodus, todėl jis yra mano kūrybinis impulsas ir jėga.“

I.Mockutės-Pocienės fotografijose kūno kalba atspindi platų spektrą veiksmų ir pozicijų – nuo pačių fiziškiausių iki pačių simboliškiausių, nuo pačių intymiausių iki labiausiai socialinių, nuo pačių įgimčiausių iki labiausiai išmoktų. „Savo instrumentu – fotoaparatu komunikuoju erdvėje, teikiančioje daug elementarių kūrybiniam procesui reikalingų pastebėjimų, detalių: gamtos natūralumas, medžiagiškumas, faktūros, ritmai, netikėtumai, paslaptis... Embleminis moteriškumas: simbolinė forma išreiškianti gamtą. Stiprybė tinka tik vyrui. Jo vizualusis kūno medžiagiškumas vešlus. Tačiau vyriškas erosas disciplinuojamas, iškeliamas santūrumas. Tam turi įtakos nedažnas vyro-pozuotojo reiškinys, – dėstė parodos autorė. – Visa tai – akimirka, kurioje kūnas užima svarbiausią vaidmens poziciją. Kūnas tampa meno objektu – papuošalu, skulptūra ar tiesiog gamtos dariniu. Jį atrakina emocinis intymumas kūryboje, kai atsiveria galimybės – susilieti, lietis, liestis...“

I.Mockutės-Pocienės fotografijų paroda „Susiliejimai“ veiks iki rugpjūčio 16 d.

Apie nykstančią etninę grupę

O Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos inicijuota šilališkės B.Tilmantaitės fotografijų paroda „Vandenyno žmonės” uostamiestyje stabtelėjo iki rugpjūčio 1 d.

B.Tilmantaitė, baigusi žurnalistikos ir medijų studijas Vilniaus universitete, Danijoje ir Kinijoje, ėmė keliauti po pasaulį ir rengti fotopasakojimus iš Sibiro, Irano, Afganistano, Indijos, Malaizijos bei kitų šalių. Ji tapo pirmąja Lietuvos fotografe, kurios nuotraukos buvo publikuotos prestižiniame žurnale „National Geographic“. Šiais metais Berta laimėjo „Sony“ pasaulinių fotografijos apdovanojimų konkursą. Šiuo metu po Lotynų Ameriką keliaujanti fotografė dirba laisvai samdoma reportere. Ji rašo įvairiems pasaulio žurnalams, kuria televizijoms skirtingose šalyse. Beje, B.Tilmantaitė yra viena iš kelionių knygos „Azija be sienų“ bendraautorių.

Jos fotografijų cikle „Vandenyno žmonės“ pasakojama apie nykstančią etninę grupę – jūros klajoklius arba tiesiog valčių gyventojus, kurie klaidžioja po tropinius vandenis arba apsistoja mažuose nameliuose, įtvirtintuose ant koralo rifų, ar salose. Vandenynas jiems yra jų namai, žaidimų aikštelė vaikams ir pagrindinis maisto bei pajamų šaltinis. Dauguma šių jūros klajoklių nežino savo amžiaus, turi tik asmenvardį ir nemoka nei skaityti, nei rašyti. Daugelis jų neturi jokių asmens dokumentų ir nežino, kur yra gimę. Jie nėra išsilavinę ir neturi beveik jokios darbo patirties, išskyrus žvejybą. Lietuvė fotografė įamžino jų kasdienybės akimirkas, kurios virto vaizdingu pasakojimu apie kitokį pasaulį ir kitokį gyvenimą žmonių planetoje.