Dirigentas T. Ambrozaitis: Klaipėdoje stabiliau nei Amerikoje ar kitur Europoje

Stabilūs atlyginimai

Kodėl užsieniečiai renkasi Klaipėdos muzikinio teatro orkestrą? Anot maestro, to priežastis pandemija, jos skaudūs smūgiai žinomiausiems pasaulio teatrams ir jų darbuotojams. „Veikiausiai daugelis spaudoje skaitėte, kad dar 2020-ųjų pavasarį dėl karantino buvo uždaryta geriausiu pasaulio teatru tituluojama „Metropolitan Opera“ Niujorke. Šį sezoną „Metropolitan Opera“ durų nebeatvers, nes, teatro vadovų nuomone, saugių spektaklių ar saugių repeticijų rengti neįmanoma. Teatras uždarytas, ir nuo praėjusių metų balandžio nė vienas atlikėjas ar muzikantas negauna atlyginimo, o ten dirbo du ar trys simfoniniai orkestrai. Tai buvo didžiulis teatras su daugybe darbuotojų, kurio repertuaras būdavo suplanuotas penkeriems metams. Čikagos simfoninio orkestro vadovas ir dirigentas Riccardo Muti šalies vadovams parašė atvirą laišką, kuriame piktinosi, kad ši meno įstaiga liko be pajamų ir veiklą atnaujinti planuoja tik 2021-ųjų rudenį. Ir dotacijų iš valstybės menininkai negauna. Orkestrai gyvuoja iš parduotų bilietų ir mecenatų paramos, o to pandemijos metu nėra. Šiuo atveju Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir jo orkestras gyvena geriau, nes darbuotojams ir karantino metu, sustabdžius spektaklių ir koncertų rodymą, organizuojamas nuotolinis darbas ir mokamas bazinis atlyginimas. Tai kaip greitoji pagalba daugybei menininkų šeimų. Baisu net pagalvoti, ką darytume, jei „Metropolitan Opera“ situacija užkluptų mus“, – kalbėjo T.Ambrozaitis.

Tarptautinis orkestras

Dirigentas tiki gražia Klaipėdos muzikinio teatro orkestro ateitimi ir viliasi, kad po kelerių metų jo vadovaujamas kolektyvas vietoje 65 muzikantų vienys maždaug 80 profesionalių muzikų. „Muzikinio teatro repertuaras planuojamas atsižvelgiant į turimus kolektyvus: kuo jie stipresni, tuo profesionalesni veikalai atliekami. Žinoma, ir dabar pas mus statomi išskirtiniai spektakliai. Kad ir vasarą pajūrį sudrebinęs R.Wagnerio „Skrajojantis olandas“. Norisi tokių kūrinių mūsų teatre statyti dažniau ir kad pamažu jie taptų natūraliu reiškiniu. Tam reikia ne tik pajėgaus, sukomplektuoto orkestro, choro, bet ir išskirtinių balsų solistų. Tarkime,

R.Wagnerio veikalams reikia specifinio vokalo, stiprių balsų. Atlikėjai specializuojasi dainuodami tam tikrų kompozitorių veikalus, nes padainavęs „Traviatą“ nepadainuosi „Skrajojančio olando“, – teigė muzikas.

Rudenį į Klaipėdos muzikinio teatro orkestrą įsiliejo ispanas ir jo žmona, kilusi iš Taivano. Iš Italijos kilusį koncertmeisterį neseniai pakeitė kitas profesionalas, atvykęs iš Amerikos. Muzikantai, atvykstantys iš artimojo užsienio – Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, – seniai nebe naujiena. Orkestre neseniai pradėjo groti ir lietuvis kompiuterių specialistas, kuris tiesiog prisiminė, kad yra baigęs ir muzikos mokslus, tad panoro vėl muzikuoti.

Kol laiko dar yra

Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas T.Ambrozaitis sakė, kad kontaktai su iš užsienio atvykusiais muzikantais puikūs. „Jokių kultūrinių ir profesinio pasiruošimo skirtumų nejaučiame. Jie supranta uždavinius, stengiasi ir vykdo. Užsieniečiams gal naujiena lietuvių kompozitorių kūriniai, o kitas mūsų teatro repertuaras – pasaulyje žinomų kūrėjų šedevrai. Norint susikalbėti prireikia ne tik muzikos kalbos, bet ir anglų, rusų kalbų, gestų kalbos. Visų įmanomų: tai kalbų mišrainė, kurioje aš, kaip žemaitis, dažniau norėčiau išgirsti žemaitišką šneką. Kalbiniai niuansai – smulkmena: jei turiu pastabų, stengiuosi negaišinti viso orkestro, konkrečiam žmogui jas išsakau per pertrauką. Vis dėlto man būtų smagu, jei orkestro daugumą sudarytų lietuvaičiai, o idealiu atveju – klaipėdiečiai, po studijų grįžę dirbti į savo gimtąjį miestą. Šiuo metu Klaipėdos muzikinis teatras skelbia konkursus įvairioms orkestro muzikantų pozicijoms užimti, tačiau lietuviai juose nedalyvauja arba užklysta labai retai. Negali žmogaus priversti dirbti Klaipėdoje. Man keista, kodėl vietiniai jauni muzikantai nesirenka Klaipėdos. Klausiau to Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojančių klaipėdiečių, kurie vasarą stažavosi mūsų orkestre. Jų nusistatymas toks: geriau likti Vilniuje, o ne grįžti į Klaipėdą. Supratau, kad jauni žmonės ateities savame krašte neplanuoja, nes juos žavi sostinės kultūrinis gyvenimas ar neatrasti užsienio kraštai. O mes jiems galime pasiūlyti darbą puikiame orkestre, atlyginimą, tobulėjimą ir galimybes planuoti savo gyvenimą pajūryje. Gal praeis dar keleri metai, ir mūsų teatro orkestras bus sukomplektuotas. Kol laiko dar yra, pamąstykite“, – kvietė T.Ambrozaitis.

Nuotoliniu būdu

Maestro pripažino, kad visą muzikų bendruomenę paveikęs karantinas pakeitė ir Muzikinio teatro orkestro tempą. „M.Pitrėnas, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas, mano, jog, orkestrams atnaujinant veiklą, jų muzikantams prireiks poros mėnesių intensyvaus darbo, kad atgautų profesionalią formą. Vis dėlto du mėnesiai yra prabanga, ir grojimo orkestre formą muzikantai turės atgauti greičiau. Karantino metu orkestrantai dirbo individualiai. Jie man atsiuntė tiek atsiskaitymo garso įrašų, kad mano kompiuteris paspringo. Dabar trumpai atostogaujame, o paskui kibsime į darbus. Būna gyvenime situacijų, nepriklausančių nuo žmonių norų. Tokia yra pandemija. Belieka tai išgyventi. Ir karantino ribojimų turime laikytis visi“, – pabrėžė T.Ambrozaitis.

Dabar maestro svajoja apie laiką, kai vėl gyvai išvys savo brangų orkestrą. Muzikantų solo, jo manymu, neprilygsta orkestro skambesiui. „Ta bendrystė ir tas išskirtinis skambėjimas – unikalūs. Žmogus – sociali būtybė. Žmogui reikia ne tik bendravimo, bet ir susijungimo muzikoje. Kodėl mums reikia koncertų, spektaklių, o publikai – reikia mūsų? Mes per muziką bendraujame. Įvyksta apsikeitimas energija, išgyvenimais. O kuo galima apsikeisti nuotoliniu būdu?“ – svarstė dirigentas.