Čiurlionis prabilo ir teatro fojė

Čiurlionis prabilo ir teatro fojė

2025-09-20 18:50

Šį savaitgalį Lietuvoje dedikuojant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, ir Klaipėdoje jam atminti vyko renginys – Klaipėdos dramos teatre aktorius Rimantas Pelakauskas klaipėdiečiams atvėrė šio genijaus žodinės kūrybos gelmes, skaitydamas miniatiūras iš profesoriaus Vytauto Landsbergio sudarytos M. K. Čiurlionio miniatiūrų knygos „Žodžio kūryba“.

Renginyje, kuris vyko Klaipėdos dramos teatro pirmo aukšto fojė, dalyvavo iki 20 žmonių. Prieš prasidedant M. K. Čiurlionio miniatiūrų skaitymui, R. Pelakauskas pasakojo apie šios knygos atsiradimo istoriją ir apie tai, kaip apskritai M. K. Čiurlionis vertino savo žodinę kūrybą.

„Visą šį savaitgalį Lietuva dedikuoja M. K. Čiurlioniui, mes minime jo 150-ąsias gimimo metines. Daugelis M. K. Čiurlionį žinome kaip tapytoją, kompozitorių, bet yra ir labai svarbi dar viena M. K. Čiurlionio kūrybos atšaka – „Žodžio kūryba“, tai neseniai išleista knygelė, joje sudėti visi M. K. Čiurlionio žodiniai opusai. Daugelis, deja, neišlikę. Kas išlikę, tilpo į tokią kuklią knygelę. Pats M. K. Čiurlionis sakė, kad rašyti sunku, žodžiai keisti, sausi, ir jis pats nelabai vertino savo kūrybą, gal iš kuklumo. Vienintelis M. K. Čiurlionio bandymas išspausdinti savo kūrybą buvo 1905-aisiais Peterburge“, – sakė R. Pelakauskas ir pridūrė, kad nors M. K. Čiurlionio kūryba buvo pripažinta novatoriška, vis dėlto nebuvo išspausdinta.

R. Pelakauskas taip pat sakė, kad vėliau visi M. K. Čiurlionio rankraščiai iš Sofijos Čiurlionienės buvo perduoti lietuvių biografui Ignui Šlapeliui.

„Deja, I. Šlapelis neišsaugojo visų M. K. Čiurlionio rankraščių, liko tik keletas juodraščių, pagal kuriuos paskui buvo atkūrinėjami tekstai iš subraukytų, pripieštų lapų. Aš pabandysiu iš to, kas liko, ne viską, bet tam tikrus tekstus jums paskaityti, kad pabūtumėte kartu ne tik su M. K. Čiurlionio paveikslais, muzika, bet ir su jo žodine kūryba“, – pažymėjo R. Pelakauskas.

Kadangi M. K. Čiurlionio knygoje buvo laiškai, skirti Devdorakėliui, R. Pelakauskas pasidalijo, kas tai yra ir kodėl buvo svarbu mūsų lietuvių genijui.

„Bus vienas blokas – laiškai Devdorakėliui, tai ledynas Kaukazo kalnyne, M. K. Čiurlionis lankėsi Kaukaze su šeima, kurios dukterį jis mokė groti fortepijonu. Užsirašiau, kad jos vardas buvo Halina Volman. Be abejo, bemokydamas jauną merginą, jis neliko jai abejingas ir štai tame Devdorako kalnyne, Kaukazo kalnuose, jis rašė laiškus Devdorakėliui. Tai buvo meilės laiškai. Devdorakėlis nėra biografinė sąvoka, tai panelė Halina“, – atskleidė R. Pelakauskas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų