M.Andriuškevičius: vienintelis konkurentas sau esu tik aš pats

Į pagrindinės krepšinio rinktinės stovyklą netikėtai iškviestas Martynas Andriuškevičius džiaugėsi išvengęs kelionės į nemalonius prisiminimus keliančią Kiniją.

Įmetęs 14 taškų bei po krepšiais atkovojęs 8 kamuolius, M.Andriuškevičius po mačo su Anglijos rinktinė nuėjo ilsėtis. Tačiau 218 cm ūgio milžino miegą sutrukdė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra.

Išsitempęs iš lovos 24 metų kaunietį, strategas M.Andriuškevičiui pranešė, kad jis nevyks su rezervine rinktine į turnyrą Kinijoje.

Jei vidurio puolėjas ir išsigando, tai tik akimirką, kadangi netrukus išgirdo vieną maloniausių karjeros naujienų – jis prisijungia prie pagrindinės rinktinės treniruočių stovyklos.

„Išėjau apsimiegojęs, – juokdamasis trečiadienio vakarą prisiminė M.Andriuškevičius. – Bet vėliau iš džiaugsmo negalėjau užmigti 3 valandas.“

Po stratego žodžių aukštaūgis netruko suprasti, jog jam atsivėre puiki galimybė pirmą kartą praverti nacionalinės komandos duris. Penktadienį aukštaūgis grįžo į Lietuvą ir kitą savaitę, trečiadienį, pradės treniruotes su pagrindine rinktine.

„Tai didžiulis šansas, būtinai juo reikia pasinaudoti“, – ryžtingai kalbėjo M.Andriuškevičius.

– Martynai, ar jus nustebino kvietimas į pagrindinės rinktinės treniruočių stovyklą? – „BasketNews.lt“ pasiteiravo penktadienį į Lietuvą grįžusio M.Andriuškevičiaus.

– Iš tikrųjų yra dalykų, kurie nustebino ir kurie nenustebino. Visų pirma nenustebino todėl, kad aš tikėjausi šiais metais patekti į rinktinės stovyklą. O dabar tikslas – žengti toliau ir praeitį šį etapą. Nustebino tai, kad Anglijoje rungtyniavome be „centrų“. Buvome tik du aukšti žmonės, kurie galėjo žaisti po krepšiu, o visi kiti – žemesni, krašto puolėjai. Arčiau krepšio gal tik Valdas Dabkus galėjo žaisti. Stengiausi parodyti save, bet nedėjau didelių vilčių anksčiau sugrįžti į Lietuvą, kadangi maniau, jog mane siųs į Kiniją, nes ir ten reikės vidurio puolėjo. Kai treneris pasakė naujieną, labai apsidžiaugiau, dabar turiu šansą toliau pasitreniruoti, anksčiau pradėti dirbti su komanda bei pasiekti gerą formą. Treniruojantis su visais man bus daug lengviau įsilieti į rinktinės žaidimą.

– Galbūt jaučiatės patobulėjęs po praėjusių metų rinktinės stovyklos?

– Patobulėjęs? Esu geresnėje formoje, visą sezoną neturėjau traumų, žaidžiau Ispanijos ACB čempionate, kuriame nepraleidau nė vieno susitikimo. Jaučiu, jog visa tai ir lemia atsistatymą po traumų ir patirtį. 

– Rinktinės stovykloje bus tik trys vidurio puolėjai: Robertas Javtokas, Donatas Motiejūnas ir jūs. Kaip manote, ar pastarasis krepšininkas bus pagrindinis jūsų konkurentas dėl vietos galutiniame dvyliktuke?

– Vienintelis konkurentas sau esu tik aš pats. Apie tokius dalykus negalvoju ir jų nesureikšminu. Darysiu viską, ką galiu parodyti treneriui, tą, kas priklauso nuo manęs. Juk negaliu garantuoti už trenerį, už kitus žaidėjus. Gal D.Motiejūnui geriau seksis, o gal ir man. Garbingai kausiuosi už save, o treneris pats išsirinks jam tinkamą krepšininką.

– Nesigailite, jog praleisite turnyrą Kinijoje?

– Anglijoje krepšinis paliko geresnį įspūdį negu praėjusiais metais Kinijoje. Dėl šios priežasties aš nenorėjau skristi į šią šalį. Kinijoje teisėjavimo lygis labai prastas. Arbitrai darė viską, kad kinai laimėtų, praktiškai išeidamas į aikštelę bei visiškai nieko nepadaręs per 3 minutes galėjau surinkti 3 baudas. Tas pyktis išliko iki šių dienų. Gal draugiški turnyrai ir nieko nereiškia, bet man norisi laimėti kiekvienas rungtynes, nesvarbu, ar žaidžiant du prieš du, ar penki prieš penkis. Yra kaip yra, o aš savęs negaliu pakeisti, tad man tikrai buvo labai pikta. Girdėjau, kad šiais metais jie ruošiasi geriau, tačiau vis tiek į viską skeptiškai žiūrėjau ir gerai, jog nenuvažiavau. Bus įdomu sužinoti, kaip sekėsi kitiems žaidėjams, norėsiu išgirsti jų atsiliepimus.

– O kaip vertinate žaidimą Anglijoje?

– Tai buvo tik pirmos rungtynės, todėl nebuvome gerai susižaidę. Komanda draugiška, nebuvo nei vieno tokio, kuris viską imtųsi tik ant savęs, dalijomės kamuolį bei žaidėme kartu. Anglai daugiau rungtyniavo vienas prieš vieną, demonstravo neapgalvotą, ne pozicinį žaidimą. Vėliau varžovai bandė žaisti greitą žaidimą, bet jiems nesigavo, nes mes su priešininkais susitvarkėme.