Krepšinio čempionatui Panevėžyje – keturių veto

Panevėžyje kitąmet rugsėjį griaudės Europos vyrų krepšinio čempionatas, o panevėžiečiai įsimins keturių Tarybos narių, nepakėlusių rankų už krepšinio fiestą, pavardes.

Kad 2011-aisiais, be dar penkių Lietuvos miestų, rengiančių Senojo žemyno pirmenybes, pasaulyje būtų minima ir Aukštaitijos sostinė, nepanoro netgi buvęs Panevėžio meras socialdemokratas Povilas Vadopolas.

Tarybos nariams balsuojant, ar iš Savivaldybės biudžeto Lietuvos krepšinio federacijai skirti 2,5 mln. Lt tam, kad Panevėžyje ne tik būtų surengtas čempionatas, bet ir per ateinančius penkerius metus organizuotos bent 24–40 tarptautinių varžybų per metus, eksmeras pareiškė susilaikantis.

Panevėžio socialdemokratų lyderiu pasekė ir du jo partijos bendražygiai Tarybos nariai – Rimantas Sankauskas bei buvęs ilgametis Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimgaudas Misiūnas.

Ketvirtoji į Panevėžio istoriją kaip nepalaikiusioji čempionato idėjos įeis buvusi vicemerė Zita Kukuraitienė. Politikė pareiškė nedalyvausianti balsuojant.

Už tai, kad mainais už 2,5 mln. Lt bent jau artimiausius penkerius metus Panevėžys garsėtų kaip krepšinio sostinė, balsavo 26 miesto Tarybos nariai.

Tiek balsų užteko, kad lengviau atsikvėptų ne tik sportininkai, krepšinio sirgaliai, verslininkai, bet ir specialiai į posėdį atvykusi Lietuvos krepšinio federacijos vadovybė – prezidentas Vladas Garastas ir generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

„Aš pripratęs nervintis. Visą gyvenimą nervinuosi. Bet buvau truputį užpykęs, kad vyksta diskusijos, kurių neturėtų būti. Reikia pagalvoti, kad balsuojama už Panevėžį, už jo žmonių geresnį, įdomesnį gyvenimą. Reikia užmiršti ambicijas. Pozicija, opozicija, frakcija ar partija turi būti nustumtos šalin, dabar yra vienas žodis – krepšinis, kuris vienijo ir vienija mūsų tautą“, – teigė V.Garastas.

Pasak jo, Taryba, balsų dauguma pritarusi iš biudžeto atseikėti 2,5 mln. Lt krepšiniui, priėmė istorinį sprendimą.

„Jis Panevėžio gyvenimą pakels į kitą lygį. Dabar tą dar sunku įsivaizduoti, bet pamatysite ateity“, – įsitikinęs federacijos prezidentas.

Panevėžiui priėmus lemiamą sprendimą dėl finansavimo, pasak federacijos generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno, pajudės ir čempionato organizavimo darbai. Nors liepą Lietuvoje dar kartą lankysis FIBA atstovai, tačiau M.Balčiūnas užtikrino, kad čempionatas Aukštaitijos sostinėje tikrai įvyks.

Iš mirties taško jau pajudėjęs ir daugiausia rūpesčių kėlęs krepšininkų apgyvendinimo klausimas. Vienintelio Panevėžyje FIBA keliamus reikalavimus atitinkančio „Romantic“ viešbučio rekonstrukcijai Europos Sąjunga skirs beveik 2 mln. Lt, dar tokią pat sumą galintį duoti rėmėją apsiima surasti Lietuvos krepšinio federacija.

Rizikavo likti be krepšinio

Dar 2005-aisiais Lietuvai gavus teisę rengti 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatą, Panevėžys nebuvo minimas kaip vienas iš pogrupio varžyboms tinkamų miestų. Tokia galimybė Aukštaitijos sostinei atsivėrė, kai mieste iškilo prieštaringai vertinama dešimtis milijonų litų atsiėjusi „Cido“ arena.

Tačiau net ir unikalią areną pasistatęs Panevėžys galėjo likti be čempionato, jei daugiau nei pusė Tarybos narių būtų pasekę susilaikiusių keturių savo kolegų pavyzdžiu.

„Porą miestų su malonumu laukia, kad jūs sugriūtumėte. Mes sakom, kad Panevėžyje žais Lietuvos rinktinė, nors kai kurie miestai siūlo didžiules sumas, kad būtų žaidžiama pas juos. Mūsų krepšinio rinktinėje irgi buvo įvairių pažiūrų žmonių, bet išėję į aikštę ir sumušę rankomis puikiausiai žaidė, nes žinojo, kad kaunasi už Lietuvą. Jūs taip pat turite išplėšti savo ambicijas ir galvoti ne apie politiką, o Panevėžį“, – prieš balsavimą Tarybos narius tikino V.Garastas.

Eksmerą ragina susimokėti

Balsuojant, ar krepšiniui atiduoti 2,5 mln. Lt, susilaikęs buvęs meras P.Vadopolas tvirtina, kad tokią poziciją lėmė ne politinės ambicijos.

„Mes nesame priešai ir norime, kad čempionatas būtų Panevėžyje, bet čia slypi subtilesni dalykai“, – teigė socialdemokratas. Savo motyvus P.Vadopolas tvirtino atskleisiantis vėliau.

P.Vadopolas krepšinio fiestai balso neatidavė, nors dar praėjusiais metais pats už Savivaldybės pinigus važiavo į Lenkijoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą.

„Ar nevertėtų buvusiam merui grąžinti į biudžetą kelionei išleistų pinigų, jei vyko į čempionatą, nors pats mano, kad Panevėžiui jo nereikia?“ – replikavo Tarybos narys Dainius Ožalas.

Taip pat susilaikęs R.Sankauskas pateikė vienintelį motyvą – nebalsavęs už, nes pasigedęs aiškumo, kaip Lietuvos krepšinio federacija panaudos Panevėžio atseikėtus 2,5 mln. Lt.

Daugelį metų Panevėžio sporto reikalus kuravęs socialdemokratas R.Misiūnas motyvuoja susilaikęs, nes neva krepšiniui milijonus atskaičiavusi Savivaldybė nuskriaus kitas sporto šakas.

„Panevėžys ant šito aukuro jau yra paklojęs 26 mln. Lt arenai statyti, o dar 2 mln. Lt kasmet kainuoja jos išlaikymas. Savo laiku aš Panevėžyje rūpinausi 40 sporto šakų. Kaip kitos reaguos, jei tiek pinigų atiduodama krepšiniui?“ – susirūpinimą demonstravo R.Misiūnas.

Tačiau socialdemokratas nebuvo toks geranoriškas sportininkams, kai metų pradžioje Taryba skirstė šiemetį Savivaldybės biudžetą. Tąkart R.Misūnas balsavo prieš siūlymą sportui prie numatytų lėšų papildomai pridėti dar 200 tūkst. Lt.

Susilaikiusiųjų nesuprato

Į Panevėžiui lemtingą Tarybos posėdį susirinkę miesto verslininkai, sporto atstovai ir netgi pensininkai neslėpė nuostabos keturiais Tarybos nariais, pagailėjusiais 2,5 mln. Lt krepšiniui, turinčiam Aukštaitijos sostinei bent penkeriems metams įkvėpti gyvybės.

„Negaliu suprasti susilaikiusiųjų, ypač savo buvusio vadovo R.Misiūno. Sportas negali būti politika. Kaip mylintis sportą žmogus galėjo taip balsuoti?“ – stebėjosi Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktorius Bronius Pliavga.

Susilaikymą balsuojant kaip Tarybos narių akibrokštą Panevėžiui vertina ir miesto verslininkus, profesines sąjungas bei politikus vienijančios Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Gvazdauskas.

„Tai rodo mūsų demokratijos nebrandumą. Politikai turi dirbti miestui, o ne politinėms ambicijoms. Pono P.Vadopolo paklausiau: ką jūs darot? O jis man pradėjo aiškinti, esą negalėjo balsuoti už, nes jį kažkas persekioja“, – „Sekundei“ teigė verslininkas.

Pasak jo, 2,5 mln. Lt pagailėję keturi Tarybos nariai patys sau išsikasė duobę artėjančiuose Savivaldos rinkimuose.

„Panevėžys dabar – tik pilkas miestelis, kuriame niekas nevyksta. Miesto viešbučiai neplečiami, nes nėra, kas juose gyvena. Čempionatas įpūs gyvybės, tokiu įvykiu miestas dar ilgai galės pasigirti“, – įsitikinęs J.Gvazdauskas.

Skaičiuojama, kad į tarptautines sporto varžybas atvykęs vienas sporto turistas mieste išleidžia mažiausiai 100 eurų. Tikimasi, kad į krepšinį Panevėžiui investavus 2,5 mln. Lt per penkerius metus mieste nusėstų bent 12–14 mln. Lt.