Į 512,8 mln. litų tiesiogines išmokas jau pretenduoja apie 2,3 mln. ha plotą dirbančių žemdirbių

Šį mėnesį baigėsi terminas pateikti paraiškas tiesioginėms ES išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Baigėsi ir mūsų kaime neįprastas, daug nerimo ir nesusipratimų sukėlęs organizacinis darbas. Tačiau žemdirbių rūpesčiai nesibaigia.

Ministras patenkintas

Žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis ministerijos spaudos tarnybai tvirtino, kad pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimas praėjo neblogai. J.Kraujelis pripažino, kad kaimiečiai pyko dėl neįprastų, sudėtingų darbų, besikeičiančių deklaravimo reikalavimų, dėl dokumentus priimančių pareigūnų skirtingų aiškinimų, jų priekabumo, formalaus požiūrio.

Iki liepos mėnesio deklaracijas pristatė 214 tūkstančių ūkininkaujančių ar turinčių žemę asmenų. Tuo tarpu pernai pasėlius deklaravo net 4 kartus mažiau žemės naudotojų. Ministro nuomone, 2,3 mln. ha deklaruoto ploto pakanka, kad būtų įsisavinta visa - 512,8 mln. litų - ES parama. Be to, dar apie 100 milijonų litų skiriama už naudmenas ūkininkaujantiems prastose žemėse. Skaičiai atrodo įspūdingai, ypač juos lyginant su 44,8 milijono litų, kurie už pasėlius ir kitas žemės ūkio naudmenas iš valstybės biudžeto buvo išmokėti pernai.

Ministras ypač patenkintas tuo, kad Lietuva pasirinko gana rizikingą, bet praktišką pasirengimo schemą - dokumentai tvarkyti seniūnijose, kuo arčiau žemdirbių, o ne Nacionalinės mokėjimų agentūros padaliniuose, kaip pradžioje reikalavo Europos Sąjungos struktūrų valdininkai.

Atidėtas terminas sumažino įtampą

Apie 160 tūkstančių ūkininkaujančių žmonių su deklaravimo procedūromis šiemet pavasarį susidūrė pirmą kartą. Be to, dokumentus teko pildyti kiek kitaip, nei šis darbas būdavo atliekamas anksčiau - reikėjo prisitaikyti prie vieningų ES reikalavimų. Gana prasti pirmųjų mėnesių rezultatai į neviltį varė valdininkus. Todėl ir jie pritarė valstiečių prašymams, kad deklaravimo terminas mėnesiui būtų atidėtas. Pagaliau iš ES toks leidimas buvo gautas. Papildomas dokumentų tvarkymo mėnuo gerokai sumažino tvyrojusią įtampą, baimę, kad žemdirbiai seniūnijas užgrius paskutinėmis dienomis arba dauguma liks be paramos. Taip neįvyko, bet valdininkams susidarė nepatogumų, nes mėnesiu sutrumpėjo deklaracijų patikrinimo laikas. Vietose reikės patikrinti daugiau kaip 20 tūkstančių (8 proc.) deklaruotų žemės valdų.

Pažymėtina, kad žemės valdas ir pasėlius dar galima deklaruoti iki liepos 26 dienos, tačiau už kiekvieną praleistą (nuo liepos 1d.) darbo dieną išmokos bus 1 procentu sumažintos. Manoma, kad tokių deklaruotojų bus apie 20 tūkstančių, daugiausia smulkių, 1-2 ha dirbančių ūkininkų.

Paaiškėjo ir tai, kad pasėlius deklaravo ne visi tie, kurie registravo žemės ūkio ir kaimo verslo valdas. Net apie 20 proc. žemdirbių, paprašiusių žemėlapių, pasėlių nedeklaravo. Tačiau tokie sudaro vos procentą nuo viso ploto. Pasitaikė nemažai atvejų, kai žemėlapius atsiėmė savininkai, kurie patys žemės nedirba. Tokiems pagal griežtą tvarką išmokos nepriklauso, todėl savininkai toliau nebepildė deklaracijų, o žemėlapius, matyt, pasiliko tik atminčiai.

Neaiškumų dar lieka

Neįprastai vėsi vasara apie dvi savaites užtęsė pasėlių ir žalienų vegetaciją. Pasipylė žemdirbių prašymai, kad būtų atidėtas žalienų tikrinimo terminas, nes, kaip buvo iš anksto numatyta, iki liepos 15 dienos dėl nesibaigiančio lietaus nespėjama nupjauti žolę ir iš laukų išvežti šieną. Ministerijoje dėl to rengiamas dokumentas, kuris šį darbą leistų atidėti iki rugpjūčio, nors tai ir apsunkins deklaravimo tikrintojų darbą.

Ateinančių metų perspektyva kelia rūpestį ne tik Žemės ūkio ministerijos valdininkams. Europos Komisija planuoja visoms ES narėms nustatyti vienodą deklaravimo darbų pabaigą - iki gegužės 15 dienos. J.Kraujelis tokį reikalavimą vadina nesąmone, nes, anot jo, norima, kad “nuo Sicilijos iki Helsinkio būtų ta pati sėjos pabaigtuvių diena”. Belieka tikėtis, kad vėl pavyks išsikovoti realų, mūsų klimatines sąlygas atitinkantį darbų grafiką.

Laukiama pinigų

Kai kuriuos žemdirbius glumino tai, kad žadami ES fondų pinigai bus išmokėti tik kitais metais. Vadinasi, šiemet, kai ypač svarbu kuo sėkmingiau integruotis į ES žemės ūkio produkcijos rinką, papildomų lėšų nebus sulaukta. Iš tikrųjų ministerija siekia, kad po deklaruotų plotų patikrinimo, rudenį, žemdirbiai gautų pranešimus.

Tikimasi, kad pirmosios ES fondų lėšos į žemdirbių sąskaitas turėtų būti pervestos gruodžio mėnesį, o galutinai bus atsiskaityta iki 2005 metų balandžio.

Jeigu atsitiktų taip, kad naudmenų būtų deklaruota ir tikrintojų patvirtinta kiek daugiau, nei numato ES fondai, tokiu atveju, kiekvienam hektarui išmokos būtų atitinkamai sumažinamos.