Į Lietuvą tebeplūsta žmonių sveikatai pavojingi produktai

Neseniai į Lietuvą įvežta beveik 200 tonų genetiškai modifikuotos sojos aliejaus, Lapių sąvartyne teko sunaikinti dvi tonas netinkamų vartoti prieskonių.

Produktai iš genetiškai modifikuotų augalų

Europos Sąjungoje atsidūrę po visokiais “skėčiais”, turėtume išvengti ne tik geopolitinių grėsmių, bet ir nekokybiškų maisto produktų antplūdžio. Savi ir nesąžiningi užsienio verslininkai mums, kaip “trečiojo pasaulio” valstybei, iki šiol tebebruka iš ES atvežtas pigias maisto atliekas, subproduktus - visa tai, kas netiko “tikrųjų europiečių” stalui. Apsinuodyti atvežtiniais maisto produktais ar jų gamybos priedais pavojus, atrodo, ir dabar nesumažėjo.

Greito pelno siekimas Amerikoje, atrodo, nugalėjo net pavojų žmonių sveikatai: leidžiami vartoti maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų augalų. Pagreitintai užaugintus javus JAV visokiais būdais stengiasi įpiršti Europai. Tačiau ES kol kas spyriojasi, reikalauja tokius maisto produktus specialiai pažymėti, kad vartotojai galėtų pasirinkti.

Naujovišku būdu užauginti augalai gali būti pavojingi žmonių sveikatai, paveikti genetines palikuonių savybes, tačiau visa tai, kaip skelbiama, galutinai neįrodyta. Sudėtingiems ir brangiems tyrimams trukdo ir verslininkų, apčiuopusių milžinišką naudą, spaudimas. ES direktyvos draudžia tokią produkciją įvežti į Sandraugos šalis, vadinasi, ir į Lietuvą. Tačiau paaiškėja, kad sąjunginių reikalavimų jau nepaisoma. Štai “VP Market” grupei priklausanti bendrovė “Tikras kelias” neseniai iš Ukrainos įsivežė beveik 200 tonų genetiškai modifikuotos sojos aliejaus.

Nacionalinės laboratorijos specialistai nemenkai nustebo: “Tikro kelio” platinamame sojų aliejuje surasta 22,6 proc. genetiškai modifikuotos sojos, kai tuo tarpu pagal normą turėtų būti tik iki 0,9 procento. Be to, apie tokius papildus būtina nurodyti produkto etiketėje. Tiesa, aliejus skirtas gyvuliams šerti, bet tokie priedai per mėsą gali persiduoti ir žmonėms.

Vasario mėnesį genetiškai modifikuotos sojos buvo rasta jau žmonių maistui skirtuose lakštiniuose. Šįkart sustabdyta Kauno įmonės “Kornita”, kuri gaminį importavo iš Čekijos, produkcijos realizacija.

Atidžiai skaitykime etiketes

Kauno apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Rinkos priežiūros skyriaus vedėja Virginija Grigaravičiūtė patvirtino, kad pavojingų maisto produktų pasitaiko kaip ir anksčiau. Raudondvaryje įsikūrusi individuali R.Širmulio įmonė taip pat platino genetiškai modifikuotų sojos pupelių rafinuotą aliejų, kuris buvo skirtas duonos pramonei. Įdomu tai, kad šiuo atveju prekybos didmenininkui didesnes pretenzijas pareikšti sunkoka, nes jo platinamos produkcijos etiketėje nurodyta, kas ir kaip pagaminta. Kontrolieriams belieka sekti, ar šią informaciją paskelbs ir duonos kepėjai. Keisčiausia, kad tokio aliejaus kilmės šalis šįkart nurodyta Vokietija. Kaip žinia, ji taip pat ES valstybė, o iš tokios šalies į kitą bendrijos valstybę, šiuo atveju Lietuvą, tiekti abejotinos kokybės žaliavą lyg ir nederėtų. Pažymėtina ir tai, kad šį produktą iš Vokietijos importavo ta pati “VP Market” priklausanti “Tikro kelio” bendrovė.

V.Grigaravičiūtė primygtinai pirkėjams rekomenduoja labai atidžiai skaityti maisto pakuotėse pažymėtą informaciją, kurioje gamintojai ir pardavėjai privalo nurodyti produkto kilmės šalį, panaudotus papildomus konservantus, dažiklius ir kitas sudedamąsias dalis. Tačiau ši informacija dažniausiai būna surašyta tokiu smulkiu šriftu, kad be didinamojo stiklo beveik neįmanoma perskaityti. Todėl ypač sunku vyresniems žmonėms, kurie dažniausiai linkę pirkti pigesnes prekes. Į pagalbą turėtų ateiti prekybos centrų ar kitų parduotuvių konsultantai, nes šrifto dydis instrukcijomis nenustatytas. Be to, pakuotės kartais būna mažos, tad parašyti didesnėmis raidėmis sunkoka.

Prieskoniai atsidūrė sąvartyne

Sveikatos apsaugos ministerija dar pavasarį uždraudė Lietuvoje platinti ir maisto gamybai vartoti Sudano raudonąjį dažiklį. Šis maisto dažas buvo vartojamas labai plačiai: gaminant pomidorų ir pikantiškus padažus, sausas sriubas, dedamas į makaronų prieskonių mišinius, kai kuriuos mėsos gaminius, o ypač - dabar madingus kebabus ir kitokias maisto įmantrybes.

Minėtas dažiklis, kaip rašoma, gaminamas lyg ir iš čili pipirų, kurie nenuodingi. Tačiau, anot maisto specialistės V.Grigaravičiūtės, tokia gamyba labai brangi, todėl pardavėjams kyla pagundų dažus falsifikuoti. Tokiuose dar būna paprikos, kario miltelių, bet visi produktai būna smulkiai sumalti, todėl ištirti “papildomas chemijas” ne tik sunku, bet ir gana brangu. Šįkart produktus ištyrė ES institucijos ir įsakė nebenaudoti.

Prieskoniai pas mus plaukia iš Pakistano, Indijos, Turkijos, Egipto, Sirijos, Malaizijos, Maroko, Libano. Todėl nelengva šiame sraute išaiškinti kenksmingas siuntas. Kokybės tyrimus atlieka Nacionalinė laboratorija. Uždraustus platinti miltelius, anot V.Grigaravičiūtės, į Lietuvą vežė ir vilniškė UAB “Valdorfas”. Maisto kontrolieriai įsakė ne tik minėtus prieskonius, bet ir pagal galimybes su jais pagamintą produkciją iš visos respublikos suvežti į Lapių sąvartyną ir sunaikinti.

“Susidarė apie dvi tonas naikintinos medžiagos. Apipuolė sąvartyno gyventojai, kurie beveik jėga norėjo atimti gražiai supakuotą produkciją. Teko sudaryti komisiją, o sąvartyno darbuotojų paprašyti, kad prieskoniai būtų ne tik sutraiškyti traktoriumi, bet ir sumaišyti su žemėmis”, - “egzekucijos” įspūdžiais dalijosi V.Grigaravičiūtė.

Įsijungia Vartotojų teisių apsaugos taryba

Kauno apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valius Šiuparis neseniai pasirašė įsakymą, kad būtų išimti iš apyvartos ir sunaikinti prieskoniai, naudojami šašlykų skoniui pagerinti. Kauno rajone įsikūrusi UAB “Sanda” draudžiamus prieskonius importavo iš Lenkijos, kaip žinia, taip pat ES valstybės. Kaimyninė valstybė pateikė sertifikatą, kuriame nurodyta, kad Sudano raudonojo dažo nėra. Beje, “Sandos” produkcija šiemet sulaikyta ir bus sunaikinta jau du kartus. Maisto ir veterinarijos kontrolieriai tvirtino, kad patikrinimų dokumentus perdavė Vartotojų teisių apsaugos tarybai, kurios nuobaudos nepaklusniems verslininkams yra kur kas skaudesnės.

Šiuo metu tik tiriamas įvykis Kėdainiuose - importuotos švinu ir kadmiu “paskanintos” saulėgrąžos. Įtarimas dėl importo kokybės šįkart pirmiausiai kilo muitinėje dirbantiems kontrolieriams.

Europos Sąjungoje maistui nenaudotinų prieskonių šiemet jau buvo aptikta beveik 300 kartų. Specialistai, matyt, ne be pagrindo pataria, kad neverta pernelyg žavėtis iš visų pasviečių plaukiančiomis maisto įmantrybėmis, kur kas geriau pasitikėti tradiciniais, gyvenime patikrintais lietuviškais prieskoniais.