Verslui žadamas dirbtinis kvėpavimas

Paradoksalu, bet pradėjus įgyvendinti antikrizinį planą šaliai prireikė ir ūkio gaivinimo plano. Apie jį Vyriausybė kalba nuo savo darbo pradžios, o vakar pagaliau pristatė jau dūstančiam verslui.

Verslas – valstybės kraujas

Ūkio gaivinimo planas su verslininkais ir ekonomikos specialistais vakar popietę aptartas Vyriausybės rūmuose. Šiam verslo skatinimo paketui ūkio ministras Dainius Kreivys tikisi surinkti maždaug 4 mlrd. litų. Visą sumą sudarytų ES parama, Europos investicinio banko ir Vyriausybės lėšos, kurių tikimasi gauti išleidžiant taupymo lakštus. Valdžia tikisi ir šalies bankų bendradarbiavimo. Kitaip tariant, norima, kad šie pagaliau atsuktų paskolų čiaupus.

Ministro įsivaizdavimu, turėtų būti penki šio ūkio skatinimo plano blokai: kreditų rinkos atgaivinimas, darbo vietų išsaugojimas, ES paramos panaudojimas, eksporto bei užsienio investicijų skatinimas ir sena prieš aštuonerius metus premjero Andriaus Kubiliaus sugalvota fraze pavadintas verslo saulėtekio planas. Tačiau D.Kreivys pabrėžė, kad tai nėra galutinis projektas.

"Visi matome, kad kreditų rinka sustingusi. O kai mažiau pinigų sukasi, mažiau pagaminama ir produkto. Taigi pirmiausia reikėtų imtis atgaivinti kreditų rinką. Pagrindinė priemonė bus verslo fondas, kuris jau įkurtas su Europos investicijų fondu. Jis skirtas kredituoti smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms. Didžiausia fondo suteikiama paskola galėtų siekti apie 2 mln. eurų, bet tikimės išdalyti daugybę mažesnių sumų. Didelės paskolos būtų teikiamos per didžiuosius šalies bankus, o mikrokreditai – iki 35 tūkst. eurų – per mažesnius, lietuviškus. To reikia, kad pinigai cirkuliuotų šalies viduje", – kalbėjo D.Kreivys.

Jis tikisi, kad pirmosios paskolos įmones pasieks po kelių mėnesių – apie birželį.

Didžiosios depresijos pamokos

Pagrindine antrosios plano dalies priemone galėtų tapti priverstinio būsto renovavimo ir namų šiltinimo programa. Šiam tikslui iš Vyriausybės ir ES lėšų skirta apie 900 mln. litų. Šiais metais tikimasi panaudoti bent 600 mln. litų.

Pirmiausia pinigai būtų skiriami mokykloms, darželiams ir kai kuriems tipiniams daugiabučių projektams.

"Tokia priverstinio renovavimo programa sukurtų daugybę darbo vietų ir išsaugotų esamas. Įdarbintume daug įmonių. Tai ir langų, durų, statybinių medžiagų gamintojai, statybininkai, transportas ir panašiai", – iš anksto džiaugėsi D.Kreivys.

Be to, ateityje šis projektas duotų daug naudos – gyventojai ir įstaigos mažiau mokėtų už šildymą. Tiesa, Vyriausybė taip pat tikisi šalies bankų paramos – maždaug 0,5 mlrd. litų kreditų linijos.

Anot D.Kreivio, Vyriausybės programoje įrašyta, kad reikia renovuoti po 2 tūkst. namų per metus. Tokiu tempu įgyvendinti programą užtruktų apie 15 metų. Tačiau ministras pripažino, kad tai nerealu. Gerai būtų renovuoti bent po 500 namų per metus. Kita šio bloko dalis – su žemės paskirtimi ir statybomis susijusių klausimų ir jų sprendimų supaprastinimas.

Taisys klaidas

"Pripažįstu, kad vykdant antikrizinį planą buvo padaryta nemažai klaidų. Jas intensyviai taisome. Kai kurias problemas jau identifikavome ir imamės darbo. Po to, kai buvo pakeisti mokesčiai, smulkiesiems verslininkams našta iš esmės padidėjo, o vidutiniams ir didiesiems net šiek tiek sumažėjo. Taip pat problema yra viešojo pirkimo skaidrumas. Tikimės, kad po kelerių metų visi pirkimai bus vykdomi elektroninio aukciono principu, nes kompiuterinės programos negali būti korumpuotos", – kalbėjo Vyriausybės atstovas.

D.Kreivys žadėjo, kad visi verslui ir darbuotojams aktualūs klausimai nuo šiol bus aptariami Trišalėje taryboje. Taip pat planuojama sparčiau įgyvendinti vieno langelio principą ir elektroninį įmonių registravimą.

Vėliau taip pat bus parengtas konkretus pasiūlymų paketas, skirtas užsienio investicijoms pritraukti. Ūkio ministras prasitarė, kad tai bus susiję su įmonių apmokestinimu, įstatymų pakeitimais ir lengvatomis naujokams šalies rinkoje.

Šukuos biudžetines įstaigas

Prabilta ir apie konkrečius veiksmus, siekiant mažinti biurokratinį aparatą, verslą kontroliuojančių institucijų naikinimą, valstybinių įstaigų, įmonių ir net ministerijų etatų karpymą.

"Šiandien turime apie 150 verslą kontroliuojančių institucijų. Manome, kad iš jų galima atsisakyti bent 40, dar apie 20 pertvarkyti. Esame jau peržvelgę tų institucijų sąrašą, bet dabar nenoriu apie tai kalbėti", – teigė ūkio ministras.

Už šį kryžiaus žygį atsakingos Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis anksčiau aptarinėjant šias priemones sakė, kad pirmu kirčiu bus nurėžti maždaug 2 tūkst. jau pusmetį neužimtų etatų valdžios sektoriuje. Žmonių nėra, o pinigai skirti. Iš šių atliekamų lėšų biudžetinių institucijų vadovai sau ir darbuotojams moka premijas. Visose biudžetinėse įstaigose ir įmonėse bus peržiūrėti etatai.

"Galima sumažinti techninio personalo skaičių ministerijose ir kitose įstaigose, kitas funkcijas galima sujungti. Nereikia specialaus skyriaus, kuris pirktų elektros lemputes ir kito, kuris jas įsukinėtų", – šmaikštavo V.Milaknis.

Tiesa, jis nepažadėjo, kad visos siūlomos priemonės mažini biurokratiją bus įgyvendintos, mat Saulėlydžio komisija neturi realių galių – ji yra tik patariamoji institucija, o valdžiai persitvarkyti gali pritrūkti valios.

Parodė pavyzdį

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis šią savaitę buvo minėjęs, kad mažės biudžetinių įstaigų darbuotojų. Ketinama sumažinti pašto, Vilniaus oro uosto ir Klaipėdos uosto darbuotojų skaičių. Lietuvoje iš 10 apskričių centrinių paštų liks tik 5 – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o pašto filialų skaičius bus sumažintas nuo 900 iki maždaug 700.

Susisiekimo ministerijos prižiūrimose įmonėse permainos esą jau prasidėjo. E.Masiulis pareikalavo mažinti darbuotojų skaičių Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Jų dabar yra apie 800. Po pertvarkų turėtų likti apie 560.

Jau kliuvo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Daugiausia už tai, kad beveik visi pavaduotojai važinėja su savo vairuotojais.

"Tai nepamatuota prabanga, pavaduotojai galėtų važinėti patys. Ir pavaduotojų skaičius per didelis, jis bus mažinimas. Bus sujungtos kai kurie padaliniai direkcijoje", – sakė ministras.

Jo teigimu, ir pačioje ministerijoje jau atsisakyta 16 neužimtų etatų, sustabdytas premijų mokėjimas.

Rimantas Rudzkis
"DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas

Manau, kad planą reikėtų paskubinti. Bijau, kad tie pinigai, numatyti skatinimo pakete, verslą pasieks per vėlai, nes patys kritiškiausi mėnesiai bus sausis, vasaris, kovas, todėl dalis įmonių gali tiesiog nesulaukti to birželio. Kita grėsmė tokia, kad prarandame eksporto rinkas. Lietuvos gaminių eksportas, neskaičiuojant "Mažeikių naftos", palyginti su pernai metais, yra kritęs 16 proc. Labai smarkiai pralaimime lenkams. Be to, mus aplenkia užsienio investicijos. Taigi reikėtų nuspręsti, kaip taisyti ir šiuos dalykus.
Kita grėsmė – nepaprastai greitai augantis nedarbas. Turbūt būtų galima gelbėti įmones pagal tai, kiek darbo vietų jos išsaugos. Ateityje tikriausiai įsisuks emigracijos mechanizmas. Bet jei nedarbas didės tokiais tempais kaip gruodį ir sausį, gali prasidėti neramumai.

Taip pat nereikėtų iš įmonių spausti paskutinių syvų, nes tikrai dėl to pralaimėsime. Reikėtų susitaikyti su mintimi, kad biudžeto skylė vis dėto bus didesnė, nei planuota, ir ieškoti galimybių pasiskolinti. Nes vidiniai resursai tai – tik pinigų perdėliojimas iš vienos kišenės į kitą. Pinigų masės tai nepadidins. Galima pasinaudoti Latvijos pavyzdžiu ir pabandyti pasiskolinti kiek galima daugiau pinigų. Nesvarbu, ar iš Tarptautinio valiutos fondo, Europos investicinio banko, ar kitų institucijų. Nuo to šalies prestižas nesumažės, dabar visi supranta, kokia padėtis pasaulyje. Paskui stebėsimės, kodėl Latvija iškilo greičiau? Mes be reikalo padidinome pelno mokestį iki 20 proc. Taip paskatinome įmones bėgti.

Raimondas Kuodis
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius

Atstatyti vidaus vartojimą galima. Vakarų valstybės duoda žmonėms pinigų, kuria milijardinius verslo gelbėjimo paketus. Pavyzdžiui, Baracko Obamos planas – JAV statyti žaliosios energijos jėgainių. Tai padės šaliai ir dabar, ir ateityje. Turbūt tokie du zuikiai, nušauti vienu šūviu, pas mus galėtų būti ministro paminėti priverstinio renovavimo ir apšiltinimo planai. Jie duotų darbo ir padėtų sutaupyti ateityje. Tačiau dėl taupymo lakštų naudos labai abejoju. Kažkada pats esu šį projektą uždaręs, nes tai buvo vienas neskaidriausių ir korumpuočiausių mokesčių instrumentų šalies istorijoje. Iš tikrųjų be paskolų turbūt neišsisuksime. Tačiau jų reikia prašyti ne bankuose, kur paskolos kosminių kainų, o ieškoti netradicinių sprendimų kaip Europos investicinis bankas ir pan.