Seimas rytoj žada svarstyti Lietuvos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimus

Prieš gerą dešimtmetį išsivadavę iš paslaugų ir prekių deficito, ne vienas dar galbūt neišsivadavome nuo paslaugos pardavėjo tam tikros psichologinės priklausomybės.

Ne visada praktikoje gyvuoja taisyklė, kad pirkėjas visada teisus.

Redakcijas, kartais teismus ir kitas valdžios institucijas pasiekia pirkėjų ir kitokių paslaugos vartotojų skundai. Dėl ne tik prasto aptarnavimo, bet ir pačios tikriausios apgavystės.

Nuotolinė prekyba bus saugesnė

Lietuvos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo bei papildymo būtinybę pagrindė teisingumo ministras Vytautas Markevičius. Jis aiškina, kad projektu siekiama ir šioje srityje mūsų teisinę sistemą pertvarkyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas. Ypač svarbūs europiniai reikalavimai pas mus dar naujoje paslaugų srityje - nuotolinėje prekyboje. Bankų, investicinės paslaugos, draudimas, perduodami telefonu, faksu, internetu ir panašiais būdais, privalo būti saugesni.

Šiais klausimais ES direktyva reikalauja uždrausti tiekti vartotojui finansines paslaugas, kurių jis neprašė. Arba vėl. Reikia nustatyti vartotojų apsaugą nuo nepageidaujamų elektroninio pašto pranešimų ir skambučių. Finansinių paslaugų teikėjai vartotojui privalės suteikti išsamią informaciją dar prieš sudarant sutartį. Minėto įstatymo pataisos įtvirtins vartotojo teisę per nustatytą terminą ir tam tikromis aplinkybėmis atsisakyti sutarties.

Skųsimės kitų valstybių teismams

Pirmąkart Vartotojų teisių įstatymas pas mus buvo priimtas 1994 metais, po gero penkmečio jis buvo patobulintas. Tačiau dabar jis vėl neatitinka ES direktyvų, todėl papildytas skirsniais apie finansinių paslaugų teikimą pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, ir apie vartotojų viešo intereso gynimą. Pastarasis skirsnis bene labiausiai jaudina mūsų piliečius.

Papildomame skirsnyje numatoma uždrausti vartojimo kredito, daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose, nesąžiningų sutarčių sąlygų, daiktų pardavimo pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, teisės tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo, daiktų kokybės ir pirkėjo teisių, kai jam parduodamas netinkamos kokybės daiktas.

Įstatymo papildymais siekiama apginti vartotojus nuo klaidinančios reklamos, apgavysčių kelionių bei turizmo paslaugų organizavime, tam tikrų pažeidimų dėl televizijos programų transliavimo, elektroninės komercijos, vaistų reklamos srityse. Europos Taryba pasilieka teisę kreiptis į ES valstybių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas, kad priimtų sprendimą, įpareigojantį prekių ar paslaugų tiekėją, veikiantį ES valstybėje, nutraukti Lietuvos vartotojų viešo intereso pažeidimus.

Klaidos ar nutylėjimai

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė dr. Zita Čeponytė, atsiliepdama į minėto įstatymo pataisą, nurodė net 12 netikslumų ir pasiūlymų. Dalis nesusipratimų kyla dėl neteisingo ES direktyvos vertimo į lietuvių kalbą ir net praleistų teiginių. Pavyzdžiui, 2002 metų ES direktyvoje, anot dr. Z.Čeponytės, reglamentuojama, kad valstybės narės turi numatyti atitinkamas sankcijas tuo atveju, kai paslaugos teikėjas nesilaiko priimtų nacionalinių nuostatų. Tačiau įstatymo pataisos projekte tokių teiginių neišliko.

Kai kuriems teisės specialistams, analizavusiems šio teisės dokumento pataisas, liko neaišku, kodėl daugelis svarbių ES direktyvos nuostatų dėl išankstinės informacijos pateikimo apie paslaugos teikėją, finansinę paslaugą yra paliktos nustatyti tik poįstatyminiams teisės aktams, kai tuo tarpu kitais analogiškais atvejais išankstinės informacijos pateikimas yra detaliai reglamentuojamas įstatymais. Pavyzdžiui, sutarčių sudarymo, ryšio priemonių pagalbos ir kai kuriais kitais atvejais.

Svarstytu klausimu pastabas pateikė Lietuvos bankininkų, vartotojų teisių asociacijos, kai kurie paslaugų teikėjai.