Žmonės aktyviau siekia gauti kokybišką prekę ar paslaugą

Vartotojų teises Lietuvoje gina ir saugo 23 įvairios valstybinės bei visuomeninės organizacijos.

Apie daugelio jų veiklą paprasti žmonės net nežino, todėl dažniausiai kreipiasi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją (VNMPI) bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).

Kauno gyventojai pasižymi išskirtiniu aktyvumu. Jie reiškia pretenzijas dėl visko: pradedant pernelyg didelėmis elektros energijos kainomis ir baigiant suplyšusia mokykline uniforma.

Skundai pagrįsti

VNMPI Kauno apskrities skyriaus vedėja Ritautė Klėgerienė spėlioja, kodėl dėl visų “nelaimių” kauniečiai skambina būtent jos pavaldiniams. “Gal iš įpročio, o gal dėl nežinojimo, bet žmonės mūsų inspektoriams skundžiasi ir per didelėmis šildymo, draudimo paslaugų kainomis. Tokiais atvejais vartotojus nukreipiame šias sritis kuruojančioms tarnyboms”, - sakė R.Klėgerienė.

Per dieną inspekcija telefonu išklauso ir konsultuoja vidutiniškai 26 kauniečius. Inspektoriai sako, kad, palyginti su ankstesniais metais, pretenzijų įvairiais klausimais pareiškia vis daugiau žmonių. Tačiau R.Klėgerienė pridūrė, jog didžioji dalis gyventojų vis dar nedrįsta skųstis, o skundus raštiškai pateikia tik maždaug kas dešimtas pilietis.

“Ir visai be reikalo, - priduria per 20 metų vartotojų gynimo srityje dirbanti R.Klėgerienė. - Juk 99,9 proc. besikreipusiųjų mūsų dėka randa teisybę”. Jiems nekokybiškos prekės arba pakeičiamos naujomis, arba už jas grąžinami pinigai.

Per šiuos metus į inspekciją raštiškai pasiskundė 135 kauniečiai. Visų jų pretenzijos prekybininkams buvo pagrįstos.

R.Klėgerienė sako, kad į VNMPI kreipiasi tik vienas kitas Kauno rajono gyventojas. Manoma, jog taip yra todėl, kad rajonų ir mažesnių miestų gyventojams tiesiog trūksta informacijos.

Įbruko brokuotą šaldytuvą

Neveronių gyventojas Laisvis Aleksandravičius su “Kauno diena” pasikalbėjo tik todėl, kad nori paskatinti žmones nenuolaidžiauti nesąžiningiems prekybininkams.

Didelės prekybinės įmonės vadovas teigia, jog spalio 3 d. prie Geležinkelio stoties esančioje “Ramunės” parduotuvėje už 1800 litų įsigijo “Ardo” šaldytuvą. Pastarasis buvo su gamykliniais defektais, kuriuos jis pastebėjo tik po keturių dienų.

L.Aleksandravičius įtarė, jog prekė buvo paimta iš ekspozicijų salės, kurioje šaldytuvas ir nusidėvėjo.

“Eksploatuodamas šaldytuvą pastebėjau, kad šaldiklio kamera labai šerkšnoja. Pareikalavau jį pakeisti nauju ir nebrokuotu”, - pasakojo L.Aleksandravičius.

Jokių reikalų su pirkėju nenorėjo turėti ne tik “Ramunės” pardavėjai, bet ir “Ardo” produkcijos platintojai Vilniuje. Vieni siūlė kreiptis į “Ardo” platintojus, o šie - į prekybininkus. L.Aleksandravičius pasiryžo kovoti iki pergalės.

Nuoskauda išliko

Būtent nemandagus prekybininkų elgesys su klientu skatina žmones gintis. “Prekybininkai dažniausiai patys išprovokuoja konfliktą”, - įsitikinusi R.Klėgerienė.

L.Aleksandravičiaus atveju prekybos įmonė privalėjo brokuotą šaldytuvą pakeisti nauju.

“Galėjau tiesiog susigrąžinti pinigus, bet nerūdijančio plieno atspalvio ir patikusio dizaino šaldytuvo modelio niekur kitur neradau”, - savo apsisprendimą motyvavo L.Aleksandravičius.

Tačiau jis vis dar jaučia nuoskaudą, nes už sugaištą laiką ir pakištą brokuotą prekę parduotuvės darbuotojai jo net neatsiprašė. Bendra kauniečio pirkinių suma “Ramunėje” siekė 3 tūkst. litų, nes kartu su šaldytuvu jis pirko dar ir viryklę.

Pataria nediskutuoti

Pirkėjų teises prekybos įmonėse apibrėžia užpernai Ūkio ministerijoje patvirtintos daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklės. Pagal jas pirkėjas, įsigijęs nekokybišką prekę, problemą gali išspręsti raštiškai pareikšdamas pretenziją parduotuvės direktoriui. VNMPI inspektoriai siūlo nediskutuoti su pardavėjais, nes pastarieji dažniausiai bijo apie kliento skundą informuoti vadovą, todėl neretai tik sugadina nuotaiką pirkėjui.

“Ypač padeda tai, kai prašyme pakeisti prekę ar grąžinti pinigus pirkėjas nurodo, kad jeigu jo reikalavimai nebus įvykdyti, bus kreipiamasi į VNMPI”, - sakė R.Klėgerienė.

Pasak jos, jeigu reikia, gaminio kokybės ekspertizę privalo užsakyti ir apmokėti prekybininkas, o ne pirkėjas.

Kaune yra buvę atvejų, kai net ir praėjus vienerių metų garantiniam laikotarpiui, nekokybiška buitinė technika buvo pakeista nauja. Ekspertai įrodydavo, kad žmogus įsigijo daiktą jau su gamykliniais defektais. Pavyzdžiui, metalinė gaminio dalis netinkamai buvo nudažyta dar gamykloje, todėl atsilupus dažams ji pradėjo rūdyti.

Kam priekaištų daugiausia

Paklausta, kurioms prekybos įmonėms žmonės turi daugiausia priekaištų, R.Klėgerienė tiesiogiai nepasakė. “Tiems, kurie daugiausia parduoda”, - teigė ji.

Inspektoriai pabrėžia, jog dažniausiai skundžiamasi dėl nekokybiškos buitinės technikos, avalynės ir baldų.

Anot inspektoriaus Pavelo Ustinovo, šiemet buvęs nekokybiškos kompiuterinės technikos pardavimo protrūkis. “Pirkėjai pamini “BMS” ir “Kibernetikos pasaulio” įmones”, - sakė P.Ustinovas. Gyventojų skunduose dažnai minimas “TOPO centras”. Tuo tarpu “Spainetos” bendrovei turėta priekaištų dėl nekokybiškų mobiliųjų telefonų.

P.Ustinovas taip pat pabrėžė, jog gerai, kad šios įmonės žino daiktų grąžinimo ir keitimo taisykles, todėl didesnių problemų iškyla tik su “Urmo bazėje” veikiančiomis parduotuvėmis.

Pirkėjai piktnaudžiauja

Ekspertai vienu balsu tvirtina, jog daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklės yra labiau palankios pirkėjams negu prekybininkams. Dėl šios priežasties kai kurie gyventojai imasi gudrybių. Pavyzdžiui, už 1500 litų įsigijęs filmavimo kamerą vienas šiaulietis po kelių nufilmuotų vestuvių ją nešdavo atgal į prekybos centrą ir išsireikalaudavo naujos.

Inspektoriams pasidomėjus paaiškėjo, kad taip žmogus pasielgė ne kartą. Kai kurie pirkėjai neretai netyčia sulaužo gaminius ir vėliau parduotuvėje reikalauja juos pakeisti naujais.

R.Klėgerienė pasakojo, jog tikrinti, ar iš tikrųjų žmogus nusipirko, pavyzdžiui, nekokybiškas kelnes, kurias, kaip sakė pirkėja, išplovus atsirado dėmių, turėjo patys inspektoriai. “Prekybininkui įrodėme, kad pirkėja kelnes skalbė teisingai”, - darbe pasitaikančius nutikimus pasakojo R.Klėgerienė. Vien per šiuos metus visoje šalyje VNMPI gavo 411 skundų.

Problemos dėl maisto

Dar daugiau skundų gauna Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Per dešimt mėnesių VMVT užregistravo ir ištyrė 1712 vartotojų skundų. Iš jų 40 proc. buvo pagrįsti. Įmonėms skirta baudų už 60,2 tūkst. litų. Sustabdyta ar uždrausta 123 įmonių veikla.

Daugiausiai vartotojai skundėsi viešojo maitinimo įmonių patiekalais, higienos pažeidimais ir nekokybiškais mėsos gaminiais.

Trūksta informacijos

Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos (NVTAT) pirmininkas Feliksas Petrauskas informavo, kad per šių metų devynis mėnesius dėl Produktų saugos įstatymo pažeidimų išnagrinėtos 35 bylos ir paskirta 30 baudų už 44 tūkst. litų. Per šį laiką NVTAT raštu gavo 216 vartotojų skundų dėl jų kaip vartotojų teisių pažeidimų.

Aktyviausiai savo teises provincijoje gina Šiaulių, Alytaus apskričių gyventojai - po 4,3 proc., o Vilniaus apskrities vartotojų skundai ir kreipimaisi dėl informacijos suteikimo sudaro net 64 proc. bendrojo skaičiaus.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” atlikto vartotojų nuomonės tyrimo duomenimis, beveik trečdalis vartotojų per pastaruosius metus įsigijo nekokybišką maisto ar ne maisto prekę arba pasinaudojo nekokybiška paslauga. Gamintojui ar pardavėjui atsisakius kompensuoti dėl to patirtus nuostolius, kur kreiptis dėl vartotojų teisių gynimo, žino tik 42 proc. gyventojų.

Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų aktyvumas ginant savo teises, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra labai panašus ir atitinka ES vidurkį. Tačiau, anot NVTAT atstovo spaudai Vito Ūso, vartotojų švietimui reikia skirti daugiau lėšų.