Vardas kokybės negarantuoja

Lie­tu­vos, kaip ir vi­sų ES ša­lių, neap­len­kia gar­sių pre­kių ženk­lų klas­to­tės. Leng­viau­sia jų ap­tik­ti tur­ga­vie­tė­se, kur ti­kė­da­ma­sis pi­gios pre­kės ne­re­tas kau­nie­tis per­ka var­to­ti jau ne­tin­ka­mą ga­mi­nį.

Ga­riū­nuo­se per­ka pi­giau

Kau­no Dai­na­vos tur­ga­vie­tė­je vie­na­me kios­kų par­da­vė­ja Liud­mi­la siū­lo pirk­ti de­ko­ra­ty­vi­nės kos­me­ti­kos. „At­si­ve­žu iš Ga­riū­nų, ten įsi­gy­ju pi­giau. Ją par­duo­dan­tie­ji ne­duo­da jo­kių do­ku­men­tų, ne­ži­nau, ko­kios ko­ky­bės yra pre­kės“, – ne­sle­pia už pre­kys­ta­lio sto­vin­ti mo­te­ris.

Ant dau­ge­lio pre­kių ne­bu­vo ma­ty­ti apie ga­mi­nių sau­gą ir ko­ky­bę by­lo­jan­čių ženk­lų. Mo­te­ris aiš­ki­no, kad ženk­li­ni­mas pa­pil­do­mai kai­nuo­ja, tad pre­kiau­to­jai ri­zi­kuo­ja rei­ka­la­vi­mams nu­si­ženg­ti.

Vers­lo pa­ten­tą tu­rin­ti Liud­mi­la pri­si­pa­žįs­ta, kad daž­niau­siai iš to­kių ve­žė­jų ir per­ka pre­kes. Neat­me­ta­ma ga­li­my­bė, kad da­lis šių ga­mi­nių ga­li bū­ti iš Gru­zi­jos. Iš šios ša­lies, kaip tei­gia­ma ne­se­niai pa­skelb­ta­me Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pra­ne­ši­me, pa­sta­ruo­ju me­tu at­ke­liau­ja ne­ma­žai įvai­rių pre­kių klas­to­čių.

Kar­tu su žur­na­lis­tais po tur­ga­vie­tę vaikš­čio­ju­si Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos Kau­no sky­riaus spe­cia­lis­tė Ni­jo­lė Mu­raus­kie­nė iš kar­to pa­ste­bė­jo, kad ne vi­si ga­mi­niai – sau­gūs. Len­kiš­kas lū­pų bliz­gis – su­tirš­tė­ju­sios kon­sis­ten­ci­jos, ant tur­kiš­ko na­gų la­ko, ru­siš­kų lū­pų da­žų nė­ra ga­lio­ji­mo lai­ko ir kos­me­ti­kos pro­duk­tų su­dė­ties.

Dė­me­sys dan­tų pa­stai

To­je pa­čio­je tur­ga­vie­tė­je pre­kiau­jan­tis in­di­vi­dua­lios įmo­nės sa­vi­nin­kas Ge­di­mi­nas Gri­ga­liū­nas kos­me­ti­kos pre­kes iš ur­mo ba­zių ir įvai­rių tie­kė­jų at­si­ve­ža pa­ts. Vy­ras aiš­ki­no, kad vi­sa­da žiū­ri, ar pre­kės yra tin­ka­mai pa­ženk­lin­tos, ant jų nu­ro­dy­tas ga­lio­ji­mo lai­kas.
Ta­čiau me­di­kė N.Mu­raus­kie­nė at­krei­pė dė­me­sį į vie­ną nau­ją rei­ka­la­vi­mą. Jei dan­tų pa­sto­je yra flo­ri­dų kil­mės me­džia­gų, apie tai tu­rė­tų bū­ti in­for­muo­ja­ma. Tai ak­tua­lu, kad vai­kai, va­ly­da­mi dan­tis, šios pa­stos ne­nu­ry­tų. G.Gri­ga­liū­no kios­ke­ly­je bu­vo par­duo­da­ma to­kiais įspė­ji­mais ne­pa­žy­mė­tos pa­stos tū­be­lių.

Apie ko­ky­bę siū­lė pa­mirš­ti

Sto­ties tur­ga­vie­tė­je pre­kiau­jan­tis Ro­ber­tas ži­no­jo vi­sus sau­giai ir ko­ky­biš­kai kos­me­ti­kai bū­ti­nus rei­ka­la­vi­mus. Jis tei­gė, kad pre­kes ve­žan­tis iš pa­ti­ki­mų tie­kė­jų ar­ba per­kan­tis Ur­mo ba­zė­je.

„Kol kas nie­kas ne­si­skun­dė, kad par­duo­du fal­si­fi­ka­tus. Ats­kir­ti juos nuo tik­rų ga­mi­nių neį­ma­no­ma, nes ant jų – ži­no­mų fir­mų pa­va­di­ni­mai“, – at­vi­rai kal­bė­jo pre­kei­vis.
Dau­gu­ma Ro­ber­to par­duo­da­mų ga­mi­nių bu­vo pa­ženk­lin­ti pa­gal vi­sus rei­ka­la­vi­mus: lip­du­kai – su ro­dyk­lė­mis, juos at­plė­šus apie pre­kę ga­li­ma gau­ti vi­są in­for­ma­ci­ją.
Ta­čiau Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad ne ant vi­sų šam­pū­nų–kon­di­cio­nie­rių bu­te­liu­kų nu­ro­dy­tas jų ga­lio­ji­mo ter­mi­nas.

Ant ki­to tur­ga­vie­tės pre­kys­ta­lio su­krau­ta pro­duk­ci­ja ste­bi­no kont­ras­tais: ša­lia žir­ne­lių, ka­vos in­de­lių, vai­sių ir dar­žo­vių sto­vė­jo šam­pū­no, bal­za­mo bu­te­liu­kai, sku­ti­mui­si skir­tos kos­me­ti­kos prie­mo­nės. Jas par­duo­dan­tis jau­nas vy­ras už bu­te­liu­ką ar fla­ko­nė­lį pra­šė po 2-3 li­tus.

„Jei no­ri­te ko­ky­biš­kų pre­kių, ei­ki­te į pre­ky­bos cent­rus. Tur­gu­je to­kių neieš­ko­ki­te“, – į pa­sta­bas, kad šam­pū­nų nau­do­ji­mo ter­mi­nas pa­si­bai­gęs, at­šo­vė vy­riš­kis. Kos­me­ti­kos prie­mo­nės bu­vo iš­dė­lio­tos sau­lė­kai­to­je. Tai, paaiš­ki­no me­di­kė N.Mu­raus­kie­nė, la­bai ken­kia ko­ky­bei.

Inst­ruk­ci­jos neįs­kai­to­mos

Prie Kal­nie­čių pre­ky­bos cent­ro esan­čio­je tur­ga­vie­tė­je daž­nai ga­li­ma pa­ma­ty­ti mo­te­rų, ku­rios iš­si­dės­čiu­sios kos­me­ti­kos pre­kes tie­siai ant grin­di­nio. Joms ga­mi­nių ko­ky­bė ma­žiau­siai rū­pi, dau­ge­lio pre­kių ga­lio­ji­mo ter­mi­nas ne­re­tai bū­na pa­si­bai­gęs.

Pre­kiau­jan­tie­ji pre­ky­vie­tė­je po sto­gu jau­čia di­des­nę at­sa­ko­my­bę. In­di­vi­dua­lios įmo­nės sa­vi­nin­kė Ele­na Po­cie­nė sa­kė, kad šį dar­bą dir­ba 14 me­tų ir ga­li ga­ran­tuo­ti už šam­pū­no, bal­za­mo, na­gų la­ko ar plau­kų da­žų ko­ky­bę. Ta­čiau ir jai ne­pa­vyks­ta iš­veng­ti ne­sklan­du­mų. Ant kai ku­rių rū­šių pud­ros in­de­lių ne­bu­vo nu­ro­dy­ti ga­lio­ji­mo ter­mi­nai ir me­džia­gų su­dė­tis.

Ne ant vi­sų ga­mi­nių ga­li­ma pa­skai­ty­ti nau­do­ji­mo­si inst­ruk­ci­ją. „Vi­sa bė­da ta, kad pri­kli­juo­ti in­for­ma­ci­niai la­pe­liai be­veik neįs­kai­to­mi. Pir­kė­jams daž­niau­siai pa­siū­lau di­di­na­mą­jį stik­lą“, – to­kį sa­vo dar­bo „įran­kį“ de­monst­ra­vo pre­kei­vė.