Valstybė ir IT verslas nesusišneka

Valstybės įmonės kaltinamos nepagrįsta konkurencija su privačiuoju sektoriumi informacinių technologijų (IT) rinkoje. Tačiau pačios įmonės tikina užėmusios neatrastas verslo nišas.

Neranda paaiškinimo

Pridėtinę vertę ir daug darbo vietų kvalifikuotiems darbuotojams kuriančios šalies IT paslaugų įmonės susiduria su gana didele ir visiškai nenaudinga valstybės konkurencija, kaip teigė teisininkas Andrius Iškauskas, Lietuvos verslo konfederacijos E. verslo, IT ir telekomunikacijų bei intelektinės nuosavybės apsaugos komisijos pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad IT verslas konkurencijos nebijo, tačiau baiminasi nesąžiningos konkurencijos – juk valstybė turi įvairių priemonių padėti savo valdomoms įstaigoms ir organizacijoms.

„Nerandu nei logiško, nei ekonominio, nei ūkiško pateisinimo, kodėl valstybė turėtų užsiimti tokiomis sritimis kaip IT paslaugos, mobilusis internetas ar e. parašas“, – sakė jis ir pabrėžė, kad verslu užsiimančios valstybės įmonės susiduria su kryžminio finansavimo pavojumi, kai nuostolingos veiklos nuostoliai dengiami kitos veiklos pajamomis. Be to, jis pridūrė, kad valstybė yra ne tik politikos formuotoja, bet ir labai stambi pirkėja. Tai ypač derėtų prisiminti, kalbant apie poreikį skatinti vidaus vartojimą.

Užsiima antrine veikla

Kaip kelianti bereikalingą konkurenciją IT srityje A.Iškauskui užkliuvo valstybės valdoma įmonė Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), kurios visos akcijos priklauso valstybei. Teisininkas pabrėžė, kad, be pirminių ir neabejotinai svarbių savo funkcijų, įmonė ėmėsi teikti mobiliojo interneto paslaugas „Mezon“. Nors mobilusis internetas nei tuo metu, nei juo labiau šiandien šalies rinkoje nėra naujiena.

Be to, kaip sakė jis, 2011 m. metiniame pranešime įmonė aiškiai įvardijo pagrindinius savo konkurentus – stambiąsias privačias šio sektoriaus įmones. „Kyla klausimas, kodėl valstybės įmonė apskritai konkuruoja. Pranešime rašoma, kad įmonės sąnaudų padidėjimą 2011 m. lėmė “Mezon„ duomenų perdavimo paslaugos. Tačiau, nepaisant to, planuojama šio tinklo plėtra. Ar dėl papildomos veiklos nenukenčia pirminės įmonės funkcijos ir ar pirminių paslaugų pirkėjai dėl to nepermoka?“ – klausė A.Iškauskas.

Tačiau Telecentro generalinis direktorius Gediminas Stirbys sakė, kad užpildydama tam tikras verslo nišas valstybė tik atlieka gerą darbą: „Juk yra gerai, naudinga visuomenei, jeigu valstybė mato nišų, kurių negali arba nenori užimti verslas, ir nusprendžia teikti tam tikras paslaugas, skatinančias pažangą ir kainų vartotojams mažėjimą. Būtent tai mes ir darome.“

Anot jo, 4G mobiliojo ryšio technologiją įmonė įdiegė pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir ES, taip pat viena pirmųjų pasaulyje. O tai, kaip pabrėžė pašnekovas, skatina kitų pažangių technologijų atėjimą į Lietuvą, be to, sumažino mobiliojo interneto kainas.

Nepatenkinti iškreipta rinka

Nors A.Iškauskas sutiko, kad kainos išties smuko, jis sakė nežinąs, ar tai nebūtų įvykę ir įmonei neįsikišus. Jis taip pat pabrėžė, jog įvykdžiusi kilnų tikslą sumažinti mobiliojo interneto kainas – jei iš tiesų tikslas buvo toks – įmonė paslaugos teikti nebeturėtų.

Bendrovės „Teo“ Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas sakė, kad įmonė šiuo metu naudojasi Telecentro teikiamomis TV signalo siuntimo ir TV įrangos talpinimo paslaugomis. Anot jo, realių šių paslaugų alternatyvų šalyje šiuo metu nėra, nes Telecentras yra vienintelis, galintis teikti tokio tipo paslaugas.

„Telecentrui paskelbus apie ketinimus kitąmet kelti signalo siuntimo kainas, šios rinkos dalyviai susidūrė su reiškiniu, kai nėra kito pasirinkimo. Manome, kad šioje srityje įmonė turi antpelnį, todėl turi galimybes mažinti interneto paslaugų kainas ir taip iškraipo šių paslaugų rinką“, – sakė N.Ivanauskas.

Veikia ne biudžeto lėšomis

N.Ivanauskas sakė visiškai nesuprantąs, kodėl valstybė siekia pati plėtoti infrastruktūrą ir verslus srityse, kuriose jau aktyviai konkuruojama.

„Tokia situacija iškraipo rinką, neskatina tolesnių investicijų ir ilguoju laikotarpiu nekuria pridėtinės vertės klientams. Galiausiai tai nekuria jokios vertės mūsų valstybei, jei žvelgsime pagal pajamas į biudžetą iš Telecentro veiklos“, – teigė jis.

Tačiau G.Stirbys nerimavo, kad pateikiant informaciją „iš vienos varpinės“ kai kurie teiginiai yra klaidinantys: „Pavyzdžiui, tikrovės neatitinka pasakymai apie neva vykdomą mobiliojo interneto subsidijavimą nurėžiant nuo kitų veiklų, nes taip nėra. Taip pat pabrėžiame, kad Telecentras, kaip ir kitos valstybės valdomos akcinės bendrovės, negauna finansavimo iš valstybės biudžeto – mes teikdami paslaugas užsidirbame patys ir be jokių privilegijų konkuruojame rinkoje. Valstybei tai duoda daug naudos – juk rezultatas pasiekiamas neįdedant biudžeto lėšų.“

Viešuosiuose pirkimuose – skylė

Kaip dar vieną valstybės ir IT verslo konkurencijos pavyzdžių A.Iškauskas įvardijo bendrovę Technologijų ir inovacijų centrą, kurios akcininkai yra tiesiogiai ir netiesiogiai Energetikos ministerijos kontroliuojamos elektros energetikos įmonės „Lesto“, „Litgrid“, „Lietuvos energija“, Visagino atominė elektrinė. Ši bendrovė, tiesa, teikia su energetika nesusijusias IT paslaugas.

A.Iškausko teigimu, 87 proc. pajamų bendrovė gauna iš akcininkų, iš kitų šaltinių – 13 proc. „Kodėl šios didelės elektros energiją perduodančios bendrovės išvis turėjo sukurti atskirą bendrovę, teikiančią paslaugas joms pačioms ir truputį – rinkai?“ – klausė teisininkas.

Anot jo, 2011 m. metiniame šios bendrovės pranešime pripažįstama, kad kitos rinkoje veikiančios įmonės konkuruoti sugeba geriau. Nors ji 2012 m. planuoja didinti personalą, teikti daugiau paslaugų ne akcininkams ir taip akcininkams nešti daugiau pelno. Kita vertus, A.Iškauskas abejojo, ar šios bendrovės pelnas iš tiesų yra akcininkų tikslas.

„Bendrovė sako daugumą sandorių savo akcininkams teikianti pagal vidinių sandorių schemą. Trumpai tariant, tokiu atveju įmonė paslaugas gali teikti nesilaikydama visų privalomų viešojo pirkimo procedūrų. Tai, mano manymu, yra skylė mūsų viešųjų pirkimų įstatyme, kuria jau pasinaudojo ne viena didžiulė Lietuvos valstybinė bendrovė. Man kartais kyla klausimas, ar ne dėl to kuriamos tokios bendrovės kaip ši. Juk tuomet nereikia organizuoti sudėtingų viešojo pirkimo konkursų, kuriuose dalyvauja daug rinkos žaidėjų, galinčių pasiūlyti geresnę kainą“, – svarstė A.Iškauskas.

Pati bendrovė, iš pradžių žadėjusi pakomentuoti jai mestus kaltinimus, vėliau tai daryti atsisakė.

Turėtų būti parduotos

A.Iškausko manymu, geriausias valstybės sprendimas būtų šias įmones parduoti Lietuvos ar užsienio investuotojams ir taip papildyti šalies biudžetą.

Pagal metinį pranešimą 2011 m. Technologijų ir inovacijų centro pajamos siekė 44,85 mln. litų. Anot jo, reta IT paslaugų bendrovė gali pasigirti tokiomis metinėmis pajamomis, o tuo labiau 21,1 proc. marža. „Manau, tikrai atsirastų investuotojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, kurie mielai šią įmonę nusipirktų ir toliau vystytų ją komercinėmis sąlygomis. Galbūt sukurti gerą komerciškai veikiančią įmonę bei ją parduoti ir yra valstybės verslo modelis, bet tuomet šį tikslą reikėtų aiškiai įvardyti“, – svarstė A.Iškauskas.

Įmonė „Mezon“, jo manymu, taip pat yra gardus kąsnis bet kuriai Lietuvos telekomunikacijų bendrovei.