Griežti Europos Sąjungos reikalavimai grasina naujais mokesčiais ir baudomis, o atsakyti į iškylančius klausimus nėra kam

Į Žemės ūkio rūmus (ŽŪR) susirinkę ūkininkai norėjo konkrečiai sužinoti naujus ES reikalavimus. Ypač daug neaiškumų kyla dėl naujos pasėlių deklaravimo, pasėlių plotų braižymo specialiuose žemėlapiuose, investicinių supirkimų tvarkos. Visuotinio susirinkimo kvietimuose buvo nurodyta, kad dalyvaus Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros specialistai. Tačiau ŽŪR vadovai paaiškino, kad ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovai atvykti atsisakė.

Kompensacijas pasiglemš matininkai

Bene daugiausiai neaiškumų kyla dėl pasėlių deklaravimo, o nuo to žymia dalimi priklausys ES kompensacijos. ŽŪR Žemės ūkio gamybos skyriaus vedėjas dr. Algirdas Aleksynas patvirtino, kad laukų deklaravimas jau prasidėjo ir tęsis iki birželio mėnesio. Tačiau darbus trukdo ne tik nuo laukų nenutirpęs sniegas. Tiksliai žemėlapiuose pažymėti pasėlius seniūnijose trukdo specialistų ir matavimo prietaisų stoka.

Reikalavimai labai griežti: paklaida gali būti tik iki 3 procentų. Antraip už kiekvieną neteisybės procentą bus mažinamos arba net visai neskiriamos kompensacijos. Vienas po kito į tribūną kilę ūkininkai įrodinėjo, kaip sudėtinga tiksliai išmatuoti sudėtingos konfigūracijos, pavyzdžiui, upelio krantu vinguriuojantį sklypą. Yra elektroninių matavimo prietaisų, su kuriais, apvažiavus net patį sudėtingiausią sklypą, jo plotas bus nurodytas net kvadratinio metro tikslumu. Tačiau šių prietaisų rajonuose dar nėra, be to, jų žadama skirti tik po vieną.

Vienas ūkininkas ironizavo, kad tokiu atveju reikės vėl naudotis kolūkių brigadininkų dvimetriais. O tai visai nejuokinga, kai privatūs matininkai už kiekvieno hektaro išmatavimą užsiprašo po 50 litų. Tai sudaro beveik pusę, sakykim, pievoms ir ganykloms skirtos ES kompensacijos. A.Aleksynas minėjo, kad greitai turėtų pasirodyti mokomosios knygelės, kaip tiksliau išmatuoti sudėtingos konfigūracijos sklypus. Kažkas pajuokavo, kad reikia kuo daugiau iš anksto skųsti kaimynus. Tada gal net keliskart atvyks tikrintojai ir pasėlius... išmatuos veltui bei tiksliai. Žmonės piktinosi, kodėl nebuvo tiksliai matuojami laukai, kai juos grąžino savininkams? Kodėl jau kartą darę geodezinius matavimus ir už šį darbą brangiai nulupę matininkai dabar vėl reikalauja mokėti?

A.Aleksynas tvirtino, kad jeigu šiemet deklaravai ganyklas, tai kitąmet jų išarti jau negalėsi. Iškart kilo klausimai: o kaip tada reikės išlaikyti sėjomainas? Tokiu atveju patarta deklaruoti daugiametes žoles, kurioms kompensacija vienoda - 123 litai už hektarą.

Labiausiai žmones piktino žinia, kad už pasėlius atsakys ne matininkai, bet ūkininkai. Juk jie, klaidos atveju, gaus mažesnę arba net visai negaus kompensaciją. Ir čia A.Aleksynas patarė, kad deklaruojamus plotus geriau kiek sumažinti. Sudaryti tokias sutartis, kad už pasėlių plotų tikslumą atsako matininkas arba jį pasiuntusi organizacija. Daug kas abejojo, ar tada specialistai sutiks dirbti tokiomis sąlygomis.

Už atsargas bus griežtai baudžiama

Jau netinka sena lietuvių patarlė, kad atsarga gėdos nedaro. Nuo gegužės pirmosios atsargos ūkininkams darys ne tik gėdą, bet ir grasins nemažais mokesčiais. Apie tai pareiškė A.Aleksynas, vos ne didvyriškai pasišovęs vienas atsakyti į visus klausimus.

Europos Sąjunga baus valstybių naujokių verslo partnerius už nustatyto limito atsargų viršijimą. Solidžias baudas mokės tie, kurie viršys nustatytas, pavyzdžiui, cukraus atsargas. Todėl valstybė paskubom skyrė milijonus litų, kad tik fabrikams būtų lengviau tokio “balasto” atsikratyti.

Iki gegužės mėnesio sandėlius turės ištuštinti ir ūkininkai. Bus galima laikyti tik iki 10 tonų prekinių grūdų. Jeigu kontrolieriai suras perteklių, tai už kiekvieną viršnorminę toną gali užrašyti iki 90 eurų mokestį. Todėl ūkininkai buvo raginami prekinius grūdus kuo greičiau parduoti. Žinoma, tai netaikoma sėkliniams bei skirtiems suvartoti savo ūkyje grūdams.

Keisis intervencinių supirkimų tvarka

Anot A.Aleksyno, pieno ir mėsos intervencinių supirkimų taisyklės dar neparengtos. Tačiau pertekliniams grūdams supirkti taisyklės jau atsiųstos. Ne viskas ir čia džiugina. Valstybės griežtai nustatytomis kainomis intervenciniai grūdų supirkimai bus tik nuo lapkričio mėnesio. Iki šiol Lietuvoje Nacionalinė mokėjimo agentūra perteklinį derlių supirkdavo jau nuo pat javapjūtės pradžios. Todėl šiemet smulkūs ūkininkai, kurie neturi grūdų saugyklų ir džiovyklų arba rudenį pristigs pinigų, turės ieškoti kitokių išeičių. Pavyzdžiui, nuomoti saugyklas (šiemet už grūdų laikymą jose valstybė jau nežada kompensuoti arba supirkėjams derlių parduoti pusvelčiui.

A.Aleksynas apeliavo į grūdų supirkėjų gerus norus, kad šie, paėmę iš neturinčiųjų kur dėti derlių, palaikytų savo sandėliuose, o, atėjus laikui, parduotų mokėjimo agentūrai. Tačiau sakoma, kad gerais norais ir pragaras grįstas.

Intervencinė grūdų supirkimo kaina nuo lapkričio mėnesio šiemet sudarys po 350 litų už toną. Tačiau valstybės vardu agentūra supirks tik kviečius, miežius ir kukurūzus, o rugiai, kvietrugiai, avižos ir kitos kultūros, kaip sakoma, liks už paramos borto. Be to, agentūra priims tik ne mažesnį kaip 80 tonų grūdų kiekį. Tai vėl eilinis smūgis smulkiesiems ūkininkams, kurie tiek tikrai neprikuls. Reikės su kitais nelengvai kooperuotis.

Kiti nemalonumai

Ūkininkai aštriai kėlė klausimus, kodėl taip sparčiai brangsta degalai. Ne vienas prisiminė, kad prieš keletą metų už toną salietros reikėjo mokėti po 260-280 litų, o dabar ji dvigubai brangesnė. Trąšų tarpininkai ir net gamintojai, dėl naujų muitų praradę galimybę pigiau nusipirkti užsienyje, dabar žada dar pakelti šios produkcijos kainas.

Kai kurie kalbėtojai absurdu vadino ES reikalavimą, kad trąšas vežančiuose sunkvežimiuose privalės įrengti (kitaip nepraeis techninės transporto apžiūros) tachometrus. Šie, atstumą kontroliuojantys prietaisai, gali būti brangesni net už patį sunkvežimį. Be to, trąšas vežantys vairuotojai visą mėnesį privalės lankyti specialius kursus. “Šitiek dešimtmečių vežėme trąšas ir nieko neatsitikdavo, tai kodėl dabar staiga reikia daryti tokias abejotinas, mūsų sąlygomis, labai brangias investicijas?” - klausė ūkininkas iš Biržų rajono. Tačiau ne tik šis, bet ir kiti klausimai liko be rimtesnio atsakymo, nes, kaip minėta, kviesti atsakingi ministerijos pareigūnai į Kauną neatvažiavo.