Gyventojai pinigus kaupia tam, kad jaustųsi saugūs, ir tiems dalykams, kurie jiems bus aktualūs artimiausiu metu. Didžioji dalis taupo ir rinkdamiesi maistą, o prekės, kurioms skelbiamos akcijos, sudaro iki pusės jų pirkinių krepšelio.

Nori jaustis saugūs

SEB banko užsakymu atlikta Baltijos valstybių gyventojų apklausa rodo, kad dažniausiai minimas taupymo tikslas visose šalyse – užsitikrinti saugumą, kurį suteikia turimos santaupos. Lietuviai iš kaimynų išsiskiria tuo, kad turi daugiausia taupymo tikslų, tačiau į tolimą ateitį jie žiūri pro pirštus.

Išnagrinėjus tyrimo duomenis išsamiau, matyti, kad mūsų šalies gyventojams aktualiausi tie taupymo tikslai, kurie susiję su šiandiena. "Pagal respondentų amžių matyti, kad visgi svarbiausia yra taupyti tiems poreikiams, kurie jau dabar aktualūs, o ne iš anksto ruoštis ateičiai. Pavyzdžiui, matyti, kad vidutinio amžiaus, 30–50 metų, žmonės dažniau nurodo taupantys vaikams, kuriuos augina ar jau užaugino, o vyresni negu 50 metų – pensijai, iki kurios jiems likę labai nedaug laiko. Jaunimas iki 30 metų taupymą pensijai nustumia į paskutinę vietą", – teigė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Visų trijų Baltijos šalių gyventojams svarbus santaupų teikiamas saugumo jausmas. Tam, kad saugiau jaustųsi, taupo 59 proc. lietuvių, 39 proc. latvių ir 37 proc. estų. Tačiau daugiausia taupymo tikslų turi lietuviai. Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas paminėjo daugiau kaip du tikslus (2,3), Latvijos ir Estijos – atitinkamai 1,4 ir 1,8 tikslo. Išanalizavus lietuvių pateiktus atsakymus, paaiškėjo, kad lietuviai norėtų taupyti viskam – pensijai, vaikų gerovei ir pirkiniams ar atostogoms.

Gaili maistui

Lietuviai daugiau negu kaimynai naudojasi ir finansinėmis taupymo paslaugomis. Nesinaudojančių jokiomis bankų ir kitų institucijų teikiamomis taupymo paslaugomis Latvijoje yra net 59 proc., Estijoje – 45 proc., o Lietuvoje – 35 proc. gyventojų.

"Viena vertus, net ir mažiausia tarp Baltijos šalių respondentų, nesinaudojančių finansinėmis paslaugomis, dalis Lietuvoje yra palyginti didelė. Kita vertus, tai nebūtinai turi reikšti, kad žmonės visiškai neturi jokių santaupų. Gali būti, kad pasirinktos taupymo priemonės yra kitokios. Galbūt dalis santaupas laiko namuose, dalis investuoja į kitokį turtą, pavyzdžiui, nekilnojamąjį", – sakė J.Varanauskienė.

Interneto svetainėje PriceOn.lt, kurioje veikia prekių kainų bei akcijų palyginimo ir paieškos sistema, atlikta apklausa parodė, kad gyventojai taupo ir pirkdami maistą.

Daugiau nei 77 proc. apklausos dalyvių pažymėjo, kad perka tuos produktus, kuriems prekybos centruose taikomos nuolaidos, o tokios prekės sudaro nuo ketvirtadalio iki pusės jų pirkinių krepšelio. Beveik 17 proc. respondentų atsakė, kad produktai su nuolaidomis sudaro netgi daugiau nei pusę jų pirkinių. Tik vos daugiau negu 5 proc. apklaustųjų nurodė beveik neperkantys prekių, kurioms skelbiamos akcijos.

Portalas PriceOn.lt taip pat atliko eksperimentą – ar įmanoma apsipirkti savaitei už 50 litų, jeigu į krepšelį krinta tik būtiniausi maisto produktai: pienas, kefyras, jogurtas, sviestas, varškė, sūris, duona, batonas, kiaušiniai, cukrus, kava, arbata, dešra, bulvės, aliejus, grikiai, ryžiai, kiauliena arba vištiena, obuoliai ir pomidorai.

Apsiperkama buvo didžiuosiuose prekybos centruose, o į krepšį keliavo ne tik pigiausi tuo metu lentynose rasti produktai, bet ir tie, kuriems buvo taikomos nuolaidos.

Sutaupo per akcijas

Interneto sistemoje palyginus prekių krepšelio kainas skirtinguose prekybos tinkluose, paaiškėjo, kad jo suma siekia apie 100 litų. Kelių asmenų šeimai apsipirkti už 50 litų savaitei iš esmės neįmanoma. Norint savaitei apsipirkti už pusę šimto litų, daugelio produktų tektų atsisakyti arba juos keisti kitais ar žemesnės kokybės produktais. Ribotą biudžetą turintis žmogus tokioje situacijoje tikriausiai būtų priverstas rinktis tik pačius būtiniausius produktus ir atsisakyti kavos, mėsos, paukštienos, jogurto, sūrį keisti į sūrio produktą.

"Mūsų eksperimento rezultatai rodo, kad už 50 litų apsipirkti savaitei neįmanoma. Galbūt kelioms dienoms įsigytų produktų ir užtektų, tačiau šeimai pragyventi savaitę būtų labai sunku, nebent atsisakytų daugelio produktų. Kita vertus, šis kainų palyginimas rodo, kad pagrindinių maisto produktų kainos visuose tinkluose panašios, taigi negalima teigti, kad vieno kurio nors prekybos tinklo prekės yra pigiausios. Akivaizdu, kad tik planuodamas savo pirkinius iš anksto ir pasinaudodamas viešai skelbiama informacija apie prekybos tinklų akcijas bei specialius pasiūlymus kiekvienas vartotojas turi galimybę sutaupyti iki 20 proc. viso pirkinių krepšelio kainos", – teigė portalo PriceOn.lt įkūrėjas Jurijus Laneckis.

Interneto svetainėje atliktos apklausos duomenimis, pirkdami maisto produktų savaitei, beveik pusė respondentų išleidžia iki 200 litų. Mažiau nei 100 litų už savaitės maistą išleidžia kiek daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų, o beveik trečdalis prekybos centruose kas savaitę palieka 300 litų ir daugiau.

Pagrindinių produktų krepšelio kaina skirtinguose prekybos centruose sausio 27 d.

Prekių krepšelis "Rimi" "Iki" "Maxima" "Norfa" "Prisma"

Kaina perkant su akcijomis 98,95 lito 126,3 lito 100,62 lito 97,74 lito 106,23 lito

Kaina perkant tik be akcijų 106,95 lito 128,2 lito 114,36 lito 108 litai 110,23 lito

PriceOn.lt duomenys